Organizacijos „Social Economy Ukraine“ vadovas Petro Darmoris prisijungė prie Lietuvos socialinio verslo asociacijos (LiSVA) komandos ir darbuojasi „PEACE“ projekte. Abi organizacijos dar vasarą pasirašė bendradarbiavimo sutartį. „Ir aš tikiu socialinio verslo ateitimi ir būtent tai mus motyvuoja bendrai kurti bei vystyti prasmingas veiklas bei palaikyti vieni kitus“, – sako Lietuvos socialinio verslo asociacijos vadovė Viktorija Bražiūnaitė, – Džiaugiuosi, kad mūsų partnerystė su Ukraina užsimezgusi praeitais metais Strasbūre vykusio Europos Sąjungos pirmininkavimo, skirto socialinei ekonomikai, renginio metu ir toliau tęsiasi bei stiprėja. Nors gyvename labai neramiais laikais, esu įsitikinusi, kad susivieniję ir palaikydami vieni kitus, galime lengviau įveikti iššūkius. Didžiuojuosi, kad per šį prasmingą bendradarbiavimą galiu prisidėti prie Ukrainos kolegų pastiprinimo“.
Kviečiame susipažinti su naujuoju LiSVA komandos nariu – interviu su Petro Darmoris.
Kokia situacija su socialiniu verslu Ukrainoje?
Ukrainoje socialinio verslo situacijai būdingas istorinio paveldo ir naujausių įvykių derinys. Socialinis verslumas yra palyginti nauja sąvoka Ukrainoje, kaip ir daugelyje kitų šalių. Tačiau socialinė ekonomika šalyje egzistuoja ir vystosi jau daugiau nei šimtmetį.
Maždaug prieš 100 metų Ukrainoje buvo klestintis kooperatyvų judėjimas – iki 1918 m. daugiau nei 15 000 kooperatyvų susibūrė į daugiau nei 200 asociacijų. Šie kooperatyvai veikė siekdami socialinio tikslo, tenkindami įvairius visuomenės poreikius, tokius kaip švietimas, kultūra, socialinė integracija ir kt.
Deja, sovietų režimas negailestingai išardė šį kooperacinį judėjimą, todėl jis beveik išnyko. Tik tada, kai Ukraina atgavo nepriklausomybę, socialinio verslumo ir socialinės ekonomikos idėja vėl pradėjo kilti ir įgavo pagreitį.
Pažymėtina, kad po 2014 m. Rusijos invazijos ir aneksijos į Krymą bei po kai kurių Donecko ir Luhansko regionų aneksijos, socialinio verslumo raida buvo gerokai pažengusi į priekį. Dėl to kilo didžiulė šalies viduje perkeltųjų asmenų banga, kai daugiau nei pusantro milijono pažeidžiamų žmonių buvo priversti palikti savo namus ir ieškoti apsaugos kitose Ukrainos dalyse. Be to, daugiau nei 400 000 Ukrainos veteranų ir jų šeimų kovojo su nedarbu ir socialine atskirtimi dėl karo padarinių.
Reaguodami į šiuos iššūkius, socialiniai verslininkai atliko gyvybiškai svarbų vaidmenį sprendžiant šalies viduje perkeltų asmenų, veteranų ir kitų nuo karo nukentėjusių asmenų socialinę ir ekonominę reintegraciją. Pavyzdžiui, veteranai ir jų šeimos įkūrė daugiau nei 300 naujų įmonių, o perkeltieji asmenys įkūrė dešimtis savo įmonių, o šimtai žmonių įsidarbino esamose įmonėse. Tai parodė lemiamą socialinės ekonomikos vaidmenį, ypač krizės metu.
Šiandien socialinis verslumas Ukrainoje tampa vis patrauklesnis kaip verslo modelis iš įvairių perspektyvų. Ne pelno organizacijos, įskaitant visuomenines organizacijas, labdaros organizacijas ir religines institucijas, mano, kad socialinis verslumas yra veiksmingas būdas išlaikyti savo socialines misijas ir taip pat generuoti papildomų lėšų, kad galėtų reinvestuoti į savo socialines iniciatyvas. Šis naujai atrastas finansinis tvarumas padidina jų darbo poveikį.
Net tradiciniai verslai pripažino socialinio verslumo vertę. COVID-19 pandemija ir besitęsiantis karas parodė, kad įmonės gali būti svarbios partnerės sprendžiant socialinius iššūkius, teikdamos reikalingus produktus ir paslaugas pažeidžiamoms grupėms, kurioms jų reikia.
Daugelis labai mažų ir mažų įmonių tapo socialiniais verslais, įdarbinančiais pažeidžiamas grupes arba veikdamos konfliktų paveiktose teritorijose. Be to, daugelis įmonių dabar siūlo socialines paslaugas, tenkinančias konkrečius bendruomenių, kuriose gyvena perkeltieji asmenys, poreikius. Šios paslaugos gali būti teikiamos už prieinamą kainą arba taikant socialinio verslo modelį, pagal kurį imamas mokestis už tam tikras paslaugas, siekiant finansuoti nemokamų arba įperkamų paslaugų teikimą tiems, kurie jų negali sau leisti.
Apskritai socialiniai verslai Ukrainoje dažniausiai yra labai mažos arba mažos įmonės, kuriose dirba iki 5 darbuotojų. Jie pirmiausia veikia vietos arba regioniniu lygiu ir yra giliai įsišakniję savo bendruomenėse. Pažymėtina, kad didelei šių socialinių verslų daliai vadovauja moterys. Tai ypač ryšku karo metu, kai vyrai privalo stoti į kariuomenę. Taigi moterų verslumas Ukrainoje yra svarbi jėga, ir tai ypač akivaizdu socialinio verslumo sektoriuje. Skaičiuojama, kad daugiau nei 80% Ukrainoje veikiančių socialinių verslų yra įkurtos ir jiems vadovauja moterys.
Kalbant apie sritis, kuriose šie socialiniai verslai veikia, jų dėmesio sritys yra įvairios. Kai kurie žinomi sektoriai yra ūkininkavimas ir žemės ūkis, amatai, viešbučiai, restoranai, maitinimo paslaugos, nedidelės kepyklos ir kita gamybos veikla. Be to, labai svarbų vaidmenį atlieka socialinių paslaugų teikėjai, siūlantys įvairias paslaugas, kad patenkintų bendruomenės poreikius. Šios paslaugos gali apimti pagyvenusių ar vienišų asmenų priežiūrą namuose, psichologinę pagalbą, konsultacijas ir tarpininkavimo paslaugas.
Tačiau nepaisant augančios socialinio verslumo svarbos Ukrainoje, trūksta išsamių duomenų apie tikslų socialinių verslų skaičių, jų sukuriamų darbo vietų skaičių ir jų įtakos žmonių gyvenimui mastą. Siekdamos išspręsti šią problemą, tokios organizacijos kaip Social Economy Ukraine yra įsipareigojusios planuoti ir tirti socialinius verslus, rinkti duomenis ir generuoti įžvalgas, kurios palengvintų politikos kūrimą ir socialinio verslo paramos programas.
Apibendrinant galima pasakyti, kad socialinis verslumas Ukrainoje atsirado istorinių aplinkybių dėka ir dabar labai prisideda sprendžiant socialinius ir ekonominius šalies iššūkius. Kadangi vis daugiau organizacijų priima šį modelį, duomenų rinkimo ir analizės poreikis tampa itin svarbus siekiant toliau tobulinti šią sritį ir puoselėti ekosistemą, palankią tvariam socialinio verslo vystymuisi.
Kodėl pasirinkote socialinio verslo sritį?
Renkantis socialinio verslo sferą, mano apsisprendimą nulėmė dalyvavimas įvairiuose socialiniuose projektuose. Nuo pat mažens aktyviai dalyvavau mokyklų ir parapijų bendruomenių iniciatyvose, kuriose atsidaviau projektams, skirtiems remti nepalankioje padėtyje esančius vaikus ir vienišus gyvenančius asmenis, našlaičius ir pagyvenusius žmones. Visą studijų laiką universitete toliau dalyvavau socialiniuose projektuose, bendradarbiaudamas su įvairiomis grupėmis, inicijavau programas žmonėms su psichikos negalia ir kaliniams.
Studijuodamas užsienyje, Belgijoje, gilinausi į verslo etikos sritį, tyrinėjau tokias sąvokas kaip įmonių socialinė atsakomybė, etiška bankininkystė ir etiškas sprendimų priėmimas versle. Šis atradimas paskatino mane pažvelgti į socialines problemas iš verslo perspektyvos ir sužinoti, kaip verslumas gali pasiūlyti novatoriškų sprendimų įvairiems visuomenės ir aplinkos iššūkiams.
Mane labiausiai patraukė mintis, kad daug socialinių ir aplinkosaugos problemų gali būti veiksmingai sprendžiamos pasitelkus verslumo pastangas. Visų pirma socialinis verslumas pasirodė kaip tobulas verslo sumanumo ir socialinio poveikio derinys. Suvokimas, kad verslas gali būti skatinamas dvejopo tikslo – siekti socialinių ir aplinkosaugos tikslų, tuo pat metu būti finansiškai tvariam, man labai atsiliepė.
Savo profesinėje kelyje dirbau Universiteto dėstytoju ir projektų vadovu įvairiose organizacijose, įgijau vertingos patirties. Tačiau mano aistra ir atsidavimas daugiausia buvo susiję su projektais socialinio verslumo srityje. Dėl to šią sritį laikau prioritetine ir artimiausioje ateityje.
Su kokiomis problemomis karo sąlygomis susiduria socialinis verslas? O kokios pagalbos jiems labiausiai reikia?
Karas Ukrainoje padarė didelę įtaką socialiniams verslams, kaip ir visam verslui šalyje. Pirmosiomis plataus masto invazijos savaitėmis daugiau nei 75 % Ukrainos mažų ir vidutinių įmonių turėjo laikinai sustabdyti savo veiklą ir, deja, kai kurios buvo priverstos užsidaryti visam laikui. Netgi tos įmonės, kurios iš naujo pradėjo veiklą arba persikėlė į kitą vietą, susidūrė su naujomis ir sudėtingomis aplinkybėmis dėl pokyčių rinkoje ir klientų poreikių ar tiekimo grandinių pokyčių. Daugelis produktų tapo nereikšmingi, paskatinę įmones pritaikyti savo pasiūlymus arba tyrinėti tarptautines rinkas, kad išgyventų.
Socialiniai verslininkai, kurie dažnai teikia pirmenybę socialiniam poveikiui, o ne pelnui, susidūrė su panašiais iššūkiais. Ankstyvosiose plataus masto karo stadijose socialiniai verslai, kurie užsiima maisto gamyba, restoranai, kavinės, kepyklos, fermos, gamyklos, viešbučiai ar nakvynės namai sutelkė dėmesį į pro bono produktų ir paslaugų teikimą, savanorišką darbą siūlydami maistą, drabužius, ir prieglobstį šalies viduje perkeltiems ir nukentėjusiems nuo karo žmonėms. Tačiau pagrindinis jų iššūkis iškilo, kai reikėjo iš naujo pradėti verslą ir atgauti stabilumą.
Norint išspręsti šiuos sunkumus, socialinio verslo įmonėms reikia įvairių formų paramos. Tyrimai parodė, kad jiems ypač reikėjo profesionalios pagalbos, pavyzdžiui, rinkodaros, pardavimų, klientų plėtros, finansų valdymo ir rizikos valdymo ekspertų konsultacijų ir mentorystės. Be to, jie ieškojo psichologinės paramos ir galimybės bendradarbiauti bei dalytis patirtimi su panašiai mąstančiais asmenimis. Todėl atsirado daug naujų verslo bendruomenių, tinklų ir aljansų, kurie pasirodė esąs veiksmingi abipusės paramos ir bendradarbiavimo kanalai. Tinklų kūrimas tapo esminiu šių įmonių poreikiu, nes tai leidžia joms išgyventi ir klestėti.
Finansinė parama taip pat labai svarbi. Daugelis verslų, ypač tų, kurie persikėlė į kitą vietą arba patyrė žalą, siekė finansinės pagalbos, kad atnaujintų ar suremontuotų infrastruktūrą ir įsigytų naują įrangą. Kai kurie ieškojo paskolų su mažomis palūkanomis, o didesni socialiniai verslai ieškojo investicijų savo veiklai plėsti.
Apibendrinant galima pasakyti, kad Ukrainos socialiniai verslai karo sąlygomis susiduria su unikaliais iššūkiais. Norint išgyventi ir vystytis, jiems reikia kuravimo, konsultacijų, tinklų kūrimo galimybių ir galimybės gauti įvairių finansinių išteklių, įskaitant dotacijas ir investicijas. Atsižvelgdami į šiuos poreikius, jie gali tęsti savo lemiamą darbą prisidėdami prie socialinės gerovės ir ekonominės plėtros šalyje.
Kartu su LISVA dalyvaujate PEACE projekte, kokių rezultatų tikitės?
LISVA projekte PEACE mūsų dėmesys skiriamas socialinės ekonomikos ir taikos kūrimo sąlyčio taškų tyrinėjimui. Tiksliau, mes siekiame nustatyti sėkmingą organizacijų, dirbančių su migrantais, ypač pabėgėliais, praktiką, susijusią su jų integracija į darbo rinką, įgalinimo darbu ir parama kuriant naują verslą. Vykdydami šį projektą siekiame suprasti, kokią įtaką socialinė ekonomika ir socialinis verslumas daro taikos ir socialinės sanglaudos tarp vietos bendruomenių ir priverstinių migrantų įgalinimui.
Vykdydami projektą atlikome interviu su įvairiais asmenimis ir organizacijomis, įdarbinančiomis pabėgėlius Lietuvoje. Šie interviu buvo įkvepiantys, nes sutikome atsidavusių savanorių ir organizacijų, kurios nuoširdžiai pasiryžusios padėti pabėgėliams integruotis į naujas bendruomenes. Šių asmenų ir organizacijų aistra ir entuziazmas tikrai pakylėjo.
Šiuo metu analizuojame pokalbio rezultatus. Nors dar negalime pasidalyti galutinėmis išvadomis, jau sukūrėme keletą pirminių idėjų, kaip skatinti taikos kūrimą per socialinį verslumą. Šios idėjos apima įvairius lygius – nuo vietos iki nacionalinio – ir apima politikos pokyčius, informacines kampanijas, švietimo ir mokymo iniciatyvas.
Einant į priekį, šio projekto rezultatai vaidins lemiamą vaidmenį formuojant mūsų ateities pastangas. Šio tyrimo metu gautos įžvalgos leis mums kurti naujus projektus ir iniciatyvas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu, skirtus socialinio verslumo plėtrai. Galiausiai tikimės, kad šio projekto rezultatai reikšmingai prisidės prie taikos kūrimo ir dialogo, ypač vietos lygmeniu, didindami socialinę sanglaudą tarp priimančių bendruomenių ir šalies viduje perkeltųjų asmenų ar pabėgėlių iš šalių, kur vyksta karas ir kitos krizės.
Papasakokite šiek tiek apie save: kokį išsilavinimą įgijote? Ar turite šeimą, kokie jūsų pomėgiai? Apie ką svajojate?
Tiesą sakant, aš pirmą kartą įgijau filosofijos ir teologijos bakalauro ir magistro laipsnius Katalikų universitete Ukrainos katalikiškame universitete. O vėliau tęsiau studijas Liuveno katalikiškame universitete. Etikos principai priimant sprendimus ir suteikė man holistinį požiūrį į vertybėmis pagrįstą sprendimų priėmimą įvairiose socialinio gyvenimo srityse.
Turiu gražią žmoną ir devynerių metų dukrą, kuri jau galvoja apie savo verslo modelį. Ji jau turi įvairių idėjų apie jų verslą, o kai kurios iš jų turi tikrai didelį socialinį poveikį. Ukrainos jaunoji karta yra labiau susitelkusi į poveikį. Jie nori kurti verslą ne tik dėl pelno. Todėl turėčiau pasakyti, kad su dukra dalijamės verslo interesais. Kalbant apie hobį, man patinka žaisti šachmatais. O kai reikia pabėgti nuo kasdienybės, atsipalaiduoti, stengiuosi rasti galimybę nukeliauti į kalnus. Šiuo klausimu su žmona esame bendražygiai.
Dėl mano svajonės…
Tikiu, kad mano svajone dalijasi ne tik kolegos ukrainiečiai, bet ir demokratiją ir taiką vertinantys žmonės visame pasaulyje. Baigti karą savo šalyje ir pasiekti pergalę prieš blogį yra gilus noras, atspindintis kolektyvinį saugumo, saugumo ir teisingumo troškimą.
