Lietuvos socialinio verslo asociacijos (LISVA), Nacionalinės NVO koalicijos ir Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos atstovai kreipėsi į Seimo Ekonomikos komitetą prašydami grąžinti Socialinio verslo plėtros įstatymą tobulinti rengėjui – Ekonomikos ir inovacijų ministerijai ir surengti klausymus su Ekonomikos komiteto nariais dėl tolesnių socialinio verslo plėtros žingsnių.
Pasak LISVA direktorės Viktorijos Bražiūnaitės, metų pradžioje vykusiame Socialinio verslo forume buvo išsakytas kvietimas socialinio verslo ekosistemos lyderiams plėtoti dialogą su politikais apie šio sektoriaus plėtros perspektyvas, jo svarbą Lietuvos ekonomikai ir visuomenei kylančių iššūkių sprendimui. Renginio metu visi susirinkę sutarė, kad socialinis verslas yra svarbi mūsų šalies ekonomikos dalis ir mums reikia vizijos, kaip šį sektorių vystysime. Tačiau šio verslo įstatyminis reglamentavimas iki šiol užstrigęs ir nejuda iš mirties taško.
„Šiuo metu yra susidariusi situacija, kai neturime socialinio verslo teisinio statuso ir reglamentavimo, nesame apsibrėžę, ką Lietuvoje vadiname socialiniu verslu ir neturime formalaus formato, kur galėtume spręsti – kokia mūsų vizija, kur mes judame ir, ką norime pasiekti. Taip pat kyla grėsmė, kad Europos Sąjungos investicijos skirtos šio sektoriaus plėtrai nepasieks savo tikslo. Todėl, džiaugiamės, kad Seimo ekonomikos komitetas sureagavo į mūsų prašymą ir svarstys šį klausimą artimiausiame posėdyje“, – teigia V. Bražiūnaitė.
LISVA vadovės teigimu, iniciatyva sureguliuoti socialinį verslą Socialinio verslo įstatymu, kurio projektą daugiau nei prieš tris metus parengė Ekonomikos ir Inovacijų ministerija, neatitinka socialinio verslo bendruomenės lūkesčių ir šios dienos aktualijų. Ir Seime dėl šio įstatymo projekto nebuvo rastas bendras sutarimas, tačiau formaliai joks sprendimas jo atžvilgiu dar nėra nepriimtas. Anot, V. Bražiūnaitės šiandien, dėl karo Ukrainoje ir COVID-19 krizės sukeltų socialinių ir ekonominių padarinių turime dar skubiau pereiti prie atsparios ekonomikos ir visuomenės, o tai garantuoja socialiniai verslai, kurie tuo pačiu kuria ir milžinišką vertę šalies ekonomikai.
Kita idėja teisiškai apibrėžti socialinį verslą įtraukiant į Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymą, taip pat nesulaukė sėkmės. Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė atkreipia dėmesį, jog Vyriausybė, nors ir pritarė Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo pataisų tikslui sudaryti teisines prielaidas skatinti socialinio verslo plėtrą, tačiau nepritarė įstatymo projektu siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms. „Buvo nurodytos priežastys, kad į keičiamą Įstatymą yra įterpiamos pavienės nuostatos sistemiškai nederančios su Įstatymu, taip pat neskatinama socialinio verslo plėtra tuo aspektu, kad apriboja socialinio verslo subjektams galimybes plėstis ir augti iki didelės įmonės. Todėl po svarstymų Seimo komitetuose buvo nuspręsta grąžinti šį įstatymo projektą tobulinti rengėjui“, – teigia D. Matukienė.
Nacionalinės NVO koalicijos direktorė Gaja Šavelė akcentuoja, kad socialinio verslo plėtra ir statuso reglamentavimas yra itin svarbus visam nevyriausybinių organizacijų sektoriui, kadangi vyksta viešųjų paslaugų perdavimo nevyriausybinėms organizacijoms.
Ši komunikacijos veikla yra Lietuvos socialinio verslo asociacijos stiprinimo projekto G-A-L-I-U’22 (gebėjimai-atstovavimas-lyderystė-inovacijos-užimtumas) dalis ir yra finansuojama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos