Viešoje erdvėje gana tragiškai nuskambėjo žinia apie vieną Seimo atmestą įstatymą: „Seimas: socialinio verslo bendrovių kol kas nebus!” Tokia antraštė palydėjo kovo 28 d. parlamente priimtą sprendimą, kai parlamentarai bendru sutarimu atmetė Socialinio verslo plėtros įstatymo projektą (nusprendė grąžinti iniciatoriams tobulinti), kurį dar 2019 metais parengė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Nors šiuo projektu buvo siekta paskatinti verslo plėtrą regionuose ir spręsti socialines problemas, be to, socialinio verslo sąvoką norėta atsieti nuo socialinių įmonių, tačiau parengtas ir ne vienerius metus Seimo stalčiuose pragulėjęs įstatymo projektas tikrai netenkino socialinio verslo bendruomenės poreikių, jame matė daugiau minusų nei pliusų.
Todėl visa socialinio verslo bendruomenė tokio parlamentarų žingsnio – atmesti įstatymo projektą – laukė ir vertina jį pozityviai. Tad galime tik pasveikinti parlamentą, kad su šiuo teisės aktu buvo atsisveikinta ir dabar turėsime švarų lapą, kuriame galėsime pradėti naują etapą: tarsimės dėl apibrėžimo ir kriterijų, kurie užtikrintų kur kas platesnio rato socialinių verslininkų poreikius.
Kodėl svarbu skatinti socialinį verslą Lietuvoje?
Susiduriame su sudėtingais iššūkiais, pavyzdžiui, klimato kaita, skaitmeninimas, didėjanti nelygybe ir demografiniai pokyčiai. Besitęsiantis karas Ukrainoje, energetikos ir ekonomikos krizės dar labiau apsunkino padėtį ir paskatinto suprasti, kad turime siekti įtraukties, kovoti su skurdu ir teikti geresnes socialines paslaugas. Tampa akivaizdu, kad reikalingas esminis mūsų visuomenės pokytis, siekiant dar tvaresnio modelio tiek aplinkosauginiu, tiek socialiniu požiūriu. Šia prasme socialinis verslas pirmauja dėl savo įsipareigojimo pirmenybę teikti žmonėms ir planetai.
Šiandien socialiniai verslai visame pasaulyje demonstruoja nepaprastą gebėjimą prisidėti prie atsparių bendruomenių stiprinimo ir kūrimo bei suvaldyti esminius pokyčius, be to įneša į šalies ekonomiką milijardines pajamas. Esu tikra, kad susitarus ir sutelkę bendras pastangas galime ir mes pasiekti proveržį socialinio verslo srityje ir tapti šalimi, kurioje klesti kitokio modelio verslas. Toks, kuriam rūpi spręsti visiems mums ir mus supančiai aplinkai kylančius iššūkius.
Ką turime padaryti?
Šiais metais gegužės 5 d. Seime įvyks tradicinis metinis renginys – Socialinio verslo ir inovacijų forumas, kurį mūsų asociacija jau antrus metus organizuoja kartu su Lietuvos Respublikos Seimo ekonomikos komitetu bei bendradarbiaudama su Europos Komisijos atstovybe Lietuvoje, Inovacijų agentūra, Šiaurės ministrų tarybos biuru Lietuvoje, Parlamentiniu demokratijos forumu, Kanados ambasada, Europos socialinės integracijos tinklu (ENSIE), Europos socialinio fondo agentūra, „Social Economy Ukraine“ ir kitais partneriais.
Buvęs Socialinio verslo forumas grįžta su nauja energija ir pakeitęs pavadinimą, kurio pavadinimas yra kvietimas veikti: „Paspartinkime socialinio verslo plėtrą krizės metu! Šiais metais kalbėsime ne tik apie socialinį verslą, bet ir apie inovacijas. Renginio metu pasidžiaugsime socialinių verslininkų ir novatorių pasiekimais bei jų kuriamais vertingais pokyčiais mus supančiai aplinkai. Šių metų forumas kviečia socialinio verslo ekosistemos lyderius atviram dialogui, kaip paspartinti socialinio verslo plėtrą.
Ne vienas žingsnis jau yra padarytas. Malonu, kad Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius ėmėsi iniciatyvos atmesti jau minėtą įstatymo projektą. Džiugina ir kito Seimo nario Andriaus Bagdono pastangos įtraukti socialinio verslo apibrėžimą bei kriterijus į Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymą. Esu tikra, kad suvienijus visų politikų pastangas, galima dar šioje kadencijoje sulaukti socialinio verslo bendruomenei taip reikalingų teisės aktų.
Juo labiau, kad Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Justas Džiugelis pats pripažinęs, kad 2019 m. sukurtas Socialinio verslo plėtros įstatymo projektas netenkino „nei nevyriausybinio sektoriaus, nei smulkaus verslo“, pareiškė, kad šios kadencijos valdantieji yra suplanavę priimti įstatymą dėl socialinio verslo, todėl labai tikimės, kad turėsime galimybę aktyviai dalyvauti rengiant naują įstatymo projektą.
Esame nuolatiniame dialoge ir su politikais iš opozicijos. Vertiname kiekvieną pastangą prisidėti prie socialinio verslo sektoriaus stiprinimo ir suprantame, kad tai yra nuolatinis niekad nesustojantis procesas, peržengiantis politinių kadencijų ribas.
Iki šiol Lietuvoje socialinis verslas dar labai dažnai painiojamas su liūdnai pagarsėjusiomis socialinėmis įmonėmis, kurios už žmonių su negalia įdarbinimą gaudavo paramą iš valstybės. Ir tikrai būna apmaudu, kai socialinę misiją atliekantis verslas nepelnytai prilyginamas piktnaudžiautojams. Todėl tikrai svarbu, kad visuomenė suvoktų skirtumą ir painiavos nebeliktų.
Mūsų namų darbai
Socialinio verslo bendruomenė jau dabar aktyviai diskutuoja apie kriterijus ir socialinio verslo apibrėžimą. Svarstomi įvairūs scenarijai, tarp kurių ir socialinio verslo sąvokos integravimas į Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymą.
Turime išdiskutuoti ir išsigryninti keletą svarbių aspektų ir priimti mums tinkančią poziciją: kas yra socialinio verslo subjektas: ar tai yra smulkaus vidutinio verslo įmonė, kokie gali būti modeliai: UAB, MB, Viešoji įstaiga ir pan. Kokie kriterijai? Kas turėtų suteikti įmonei socialinio verslo statusą ir kokiais atvejais galima jį prarasti? Ar tai galėtų būti kuri nors Vyriausybės įgaliota institucija, pavyzdžiui Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Inovacijų agentūra ar kita kompetentinga tai padaryti organizacija? Reikia atsakyti ir į daugybė kitų klausimų, kur turi būti numatytos socialinio verslo skatinimo priemonės? Kokios jos galėtų būti ir kaip vyks socialinio verslo skatinimo procesas?
Šiandien labai svarbu, kad visa socialinio verslo bendruomenė, aktyviausi jos nariai įsitrauktų į sprendimų priėmimą. Tam esame inicijavę net du formatus: neformalią Socialinio verslo plėtros darbo grupę ir Nacionalinį socialinio verslo dialogą, todėl esame nuolatiniame ryšyje su socialinio verslo praktikais ir kitais ekosistemos veikėjais. Todėl kviečiu visus suinteresuotus asmenis aktyviai dalyvauti socialinio verslo aplinkos kūrime ir nelaukti, kad kažkas nuspręstų už mus. Turime realią progą ir tinkamą laiką pasirūpinti savo ateitimi, kokį socialinio verslo sektorių turėsime savo šalyje.
Viktorija Bražiūnaitė,
Lietuvos socialinio verslo asociacijos vadovė
Džojos Barysaitės nuotr.