Lietuvos socialinio verslo asociacijos komandą papildė tarptautinių projektų vadovė Ieva Žebrytė. Ieva neseniai grįžo iš Čilės, kur daug metų dirbo su akademinio pasaulio iniciatyvomis verslumo ir inovacijų ekosistemų vystymui. Kviečiame paskaityti interviu su naująja LiSVA komandos nare.
Daug metų gyvenote Čilėje, kokia veikla ten teko užsiimti, ar ji buvo susijusi su socialiniu verslu?
Paskutinius dešimt metų mano veikla Čilėje buvo susijusi su švietimu tvariam vystymuisi, aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų sritimis bei verslumo ir inovacijų ekosistemų puoselėjimu. Lotynų Amerikoje teigiamo poveikio visuomenei ir gamtai siekiantys verslai irgi vadinami socialiniais.
Gal galite palyginti Lietuvos ir Čilės situaciją kalbant apie socialinį verslą. Ar yra panašumų ar visgi daugiau skirtumų?
Čilėje susikerta labai daug kultūrų, todėl ekosistemos labai dinamiškos. Tai kolonijinio palikimo dar neatsikračiusi šalis, kur socialinis verslas turi labai plačias galimybes generuoti transformacijas. Taip yra todėl, kad visi ištroškę istorinio ir socialinio teisingumo, klimato kaitos atgręžimo, lygybės ir lygiateisiškumo, dominuoja ne teisės, o teisingumo viršenybės poreikis. Taip pat labai stiprūs kultūros, kūrybos industrijos bei su senosiomis Amerikos žemyno kultūromis susijusio palikimo puoselėjimo poreikiai.
Su kokiomis problemomis susiduria Čilės socialiniai verslininkai ir kas jiems padeda spręsti kylančius iššūkius?
Manau, kad susiduria su tomis pačiomis problemomis, kaip ir Lietuvoje: sunku išmatuoti poveikį, nes tam mažai patikrintų ar sertifikuotų metodologijų. Juos laiko ne verslais, o kairės pakraipos anti-kapitalistinėmis beveik religinėmis sektomis. Neretai socialinius verslus laiko kita socialinio darbo ar viešųjų paslaugų teikimo ar net labdaros forma. O verslai pagalbos sulaukia iš vartotojų, naudos gavėjų ir partnerių. Yra keli judėjimai, kurių tikslas yra lobizmas – daryti įtaką teisėkūros procesams, kad toks verslas taptų taisykle, o ne išimtimi.
Kodėl pasirinkote socialinio verslo sritį? Gal turite asmeninės patirties? Gal teko pačiai kurti ir vystyti socialinį verslą?
Būtent socialinio verslo niekada nekūriau. Socialinio verslo sritį pasirinkau, nes tai vienintelė verslo forma, kuri yra logiška daugybinių krizių akivaizdoje. Socialinis verslas – tai daugybės kultūrų vertybėmis grįstas verslas, įtraukus ir siekiantis užtikrinti teisingumą.
Papasakokite šiek tiek apie save: kokį išsilavinimą įgijote?
Mokymosi visą gyvenimą koncepciją aš priimu kaip asmeninį iššūkį, kaip savo identiteto dalį. Esu beveik baigusi PhD in Management studijas ISM universitete. Turiu du magistro laipsnius – teisės (įgytą Lietuvoje) ir regionų plėtros/vystymosi (įgytą Čilėje). Ir dar visokių diplomų iš įvairių po pasaulį išsibarsčiusių universitetų ir organizacijų, pavyzdžiui „Inovacijų ir teritorijų“ diplomą UPV, Ispanijoje. Visus diplomus ir sertifikatus galite pamatyti mano LinkedIn paskyroje, tad neverta daug pasakoti 😊.
Ar turite šeimą, kokie jūsų pomėgiai? Apie ką svajojate?
Mano šeima yra didelė ir plačiai pasklidusi po pasaulį: daug užtruktų apie ją pasakoti. Na, o mes su sūnumi gyvename Panevėžyje. Svajoju dabar išeiti į pensiją ir savanoriauti Naujoje Zelandijoje, o tada sulaukusi 65 metų grįžti į Lietuvą ir puse etato dirbti 😊 Tačiau taip nenutiks. Dirbsiu su LiSVA komanda, kad socialinio verslumo, inovacijų ir verslumo tvariam vystymuisi ekosistemos suklestėtų.
