Lietuvos Vyriausybei rengiant programos įgyvendinimo planą Lietuvos socialinio verslo asociacija (toliau – LISVA) pateikė savo pasiūlymus ir tikisi, jog jie atsispindės patvirtintame dokumente.
Pasak asociacijos direktorės Viktorijos Bražiūnaitės, šiuo metu Lietuvoje socialinio verslo reguliavimas bei teisinis reglamentavimas dar tik formuojasi. Lietuvos teisinėje bazėje dar nėra įtvirtintas aiškus socialinio verslo apibrėžimas, nėra aiškių reguliacinių mechanizmų bei atskirų paramos priemonių socialinio verslo, kaip atskiro sektoriaus plėtrai. „Europos Sąjungos valstybėse veikia virš 2 milijonų socialinių verslų, kurie sudaro net 10 proc. visų ES įmonių. Daugiau nei apie 6 proc. visų ES darbuotojų dirba įmonėse, kurios priskiriamos socialiniams verslams. Socialinio verslo pagrindinis tikslas yra stiprinti visuomenę ir įgalinti ją pačią spręsti bendruomenei bei visuomenei aktualias problemas“, – sako LISVA direktorė V. Bražiūnaitė.
Pasak jos, teigiamų pavyzdžių galima surasti ir visame pasaulyje. „Pavyzdžiui, Kvebeke (Vilniaus dydžio mieste) socialinį verslą vysto per 11 tūkst. įmonių, kurios įdarbina 220 tūkst. darbuotojų ir 90 tūkst. savanorių. Jų pajamos siekia apie 48 milijardus Kanados dolerių! Kokį didžiulį potencialą jie sugebėjo atskleisti“, – teigia V. Bražiūnaitė.
Asociacija siūlo Vyriausybei:
1. Įtvirtinti socialinio verslo sąvoką Lietuvos teisės aktuose. Siūlome pradėti diskusijas su suinteresuotomis pusėmis dėl galimos socialinio verslo sąvokos apibrėžimo Smulkaus ir vidutinio verslo įstatyme. Tai leistų pradėti kurti šio sektoriaus teisinio reglamentavimo pagrindą ir numatyti sektoriaus stiprinimo veiksmus, kurie sudarytų galimybę darniai plėtoti vieningą ir visuotinai suprantamą socialinio verslo ekosistemą;
2. Numatyti laipsnišką viešųjų paslaugų perdavimo didinimą socialinio verslo subjektams, nevyriausybinėms organizacijoms, bendruomenėms pritaikant individualias partnerystės priemones: viešieji pirkimai; koncesija; viešojo ir privataus subjektų partnerystė;
3. Siekiant kuo efektyviau investuoti viešiesiems interesams tenkinti skiriamas valstybės lėšas bei pasiekti kuo tvaresnę (socialinę, finansinę, aplinkosauginę) investicijų grąžą, siūlome skatinti viešojo ir privataus sektoriaus subjektus savo veikloje taikyti poveikio matavimo priemones ir modelius Lietuvoje.
„Pabrėžiame, kad socialinio verslo subjektai neturi būti tapatinami su Lietuvoje veikiančiomis socialinėmis įmonėmis, jų apibrėžimu bei socialinių įmonių įstatymu. Socialinės įmonės pagal socialinių įmonių įstatymo tikslą ir savo veiklą yra orientuotos į neįgalių asmenų įdarbinimą, o socialiniai verslai apima kur kas platesnį veiklos spektrą, – sako LISVA direktorė V. Bražiūnaitė, – Esame pasiruošę bendradarbiauti ir kartu ieškoti geriausių sprendimų, reikalingų Lietuvos socialinio verslo ekosistemai plėtoti“.
Lietuvos socialinio verslo asociacija – tai nacionalinė skėtinė nevyriausybinė organizacija, kuri vienija socialinio verslo/socialinės ekonomikos srityje veikiančias organizacijas. LISVA siekia aktyviai dalyvauti formuojant ir įgyvendinant socialinio verslo plėtros politiką Lietuvoje, stiprinti socialinio verslo srityje dirbančių organizacijų gebėjimus bei kompetencijas, atstovauti savo narius valstybinėse institucijose, formuoti viešąją nuomonę apie socialinį verslą, rengti įvairias visuomenės informavimo ir švietimo kampanijas.
Šiuo metu asociacija vienija daugiau kaip dvidešimt skirtingų ir visiems puikiai žinomų socialinio verslo srityje veikiančių subjektų, tokių kaip: „Pirmas Blynas“, „Miesto Laboratorija“, „Textale“, „Užimtumo namai“ „Lobių dirbtuvės“, „Sidabrinė linija“, „Mano guru“, Maltos ordino pagalbos tarnyba ir kitų.
Asociacijos nariai siekia spręsti labai platų visuomenei aktualių problemų spektrą – skurdas, socialinė atskirtis, žalingo poveikio aplinkai mažinimas, efektyvesnis gamtos išteklių naudojimas, kultūra ir visuomenės kūrybingumo skatinimas, visuomenės švietimas ir informavimas, valstybės gynybos klausimai ir kt.