Šiandien vis dažniau susiduriame su sudėtingais iššūkiais: klimato kaita, didėjančia socialine nelygybe, demografiniais pokyčiais, nedemokratinių jėgų stiprėjimu. Jau tris metus besitęsiantis karas prieš Ukrainą, energetikos ir ekonomikos krizės dar labiau apsunkino padėtį ir paskatinto suprasti, kad turime stiprinti pilietinę visuomenę, siekti įtraukties, kovoti su skurdu, teikti geresnes socialines paslaugas, stiprinti demokratiją ir mūsų saugumą. Be to, bandant įveikti neatidėliotinas šių krizių pasekmes, tampa akivaizdu, kad reikalingas esminis mūsų visuomenės pokytis, siekiant dar tvaresnio jos modelio tiek aplinkosauginiu, tiek socialiniu požiūriu. Šia prasme socialinis verslas išsiskiria iš kitų verslų dėl savo įsipareigojimo pirmenybę teikti žmonėms ir planetai.
Socialinis verslas yra svarbus tiek bendram valstybės ekonomikos augimui, tiek sprendžiant visuomenei kylančius iššūkius. Šis sektorius per pastarųjų dešimtmečių krizes pademonstravo nepaprastą gebėjimą prisidėti prie bendruomenių atsparumo stiprinimo ir sugebėjo suvaldyti esminius pokyčius, „<…> pralenkė kitus pramonės sektorius ir sukūrė iki 12 proc. darbo vietų, kartu spręsdamos pagrindines visuomenės problemas. Šių visuomenės problemas sprendžiančių įmonių mastas ir kolektyvinis poveikis yra didžiulis – vien Europoje yra 2,8 mln. socialinių organizacijų <…>“. (Socialinio verslumo svarba siekiant atsigavimo po krizės | Pasaulio ekonomikos forumas, Davosas, 2021 m.).
Daugelio visuomenės ir aplinkos iššūkių, su kuriais susiduriame šiandien, ateityje tik daugės. Socialiniai verslai tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse per krizes sugeba greitai reaguoti, pasitelkdami inovatyvius sprendimus ir mobilizuodami savo išteklius, kad užtikrintų pagalbą pažeidžiamoms grupėms, stiprintų socialinę sanglaudą ir prisidėtų prie krizės valdymo kartu su valstybės institucijomis.
Lietuvos pilietinės visuomenės stiprėjimas ir didėjantis įsitraukimas į socialinę ekonomiką aiškiai atspindi piliečių norą nelikti nuošalyje sprendžiant visuomenei kylančias problemas.
Atsižvelgiant į šiuo metu didėjančius demokratijos ir saugumo iššūkius, radikalių jėgų aktyvėjimą, didėjančias įtampas visuomenėje ir poreikį stiprinti demokratines vertybes bei mūsų solidarumą, socialinis verslas tampa ne tik reikšmingu ekonomikos sektoriaus, bet ir šalies socialinės gerovės bei demokratinio atsparumo ramsčiu. Todėl, socialinio verslo ekosistemos plėtra ir integracija į nacionalinius prioritetus yra būtina Lietuvos ilgalaikiam stabilumui ir saugumui.
Pagal atliktus tyrimus ir apklausas, šiandien socialiniai verslai patiria šiuos iššūkius (pateiktos informacijos šaltiniai – „European Social Enterprise Monitor tyrimas“, LISVA apklausos):
- Politinės paramos trūkumas;
- Teisinių pagrindų trūkumas;
- Matomumo ir žinomumo trūkumas;
- Galimybių gauti tinkamą finansavimą trūkumas.
LISVA vardu norime pasidžiaugti, kad jau pagaliau turime socialinio verslo apibrėžimą įstatyme – aktyviai ir nuosekliai dirbome šiuo klausimu kartu su socialinio verslo bendruomene ir kitais partneriais. Šis žingsnis sulaukė plataus politinio palaikymo iš įvairių politinių partijų atstovų Seime. Tai yra svarbus postūmis socialinio verslo ekosistemai Lietuvoje. Apibrėžimas suteikia daugiau aiškumo, nuoseklumo ir tvarumo šios verslo kategorijos plėtrai, padeda didinti žinomumą. Tai ne tik įteisina socialinio verslo statusą, bet ir užtikrina, kad socialiniai verslai galėtų būti lengviau identifikuojami ir skatinami nacionaliniu bei tarptautiniu lygmeniu.
Šis žingsnis sustiprins socialinio verslo ekosistemą. Pirmiausia, oficialus registras ir aiškūs statuso kriterijai padarys socialinius verslus labiau matomus – bus lengviau stebėti jų kuriamą poveikį, veiklos sritis bei indėlį į šalies BVP. Nustatyti socialinio poveikio kriterijai skatins verslus nuosekliau siekti apibrėžto socialinio ir/ar aplinkosauginio poveikio, taip padidinant jų veiklos efektyvumą ir ilgalaikį poveikį visuomenei. Taip pat tai leis priimti sprendimus grįstus faktais ir duomenimis. Ir galiausiai, aiškiai apibrėžti kriterijai bei oficialus statusas leis ir finansavimo institucijoms bei investuotojams lengviau identifikuoti tokius verslus, nes iki šiol buvo ydinga praktika, kai tam pačiam socialiniam verslui buvo taikomi ne tik skirtingi kriterijai, bet ir skirtingi apibrėžimai.
Taip pat norime padėkoti, kad į koalicijos veiklos prioritetus įtraukėte Socialinio verslo tarybos įkūrimą, kuri pasitelkiant atviro ir skaidraus dialogo demokratinius principus priims geriausius socialinio verslo ekosistemos poreikius atitinkančius sprendimus dėl teisinių pagrindų bei kitų aktulių socialinio verslo vystymo klausimų.
Vienydama gerai žinomus Lietuvos socialinio verslo ir pokyčių lyderius, kurių įmonės bei organizacijos sprendžia visuomenines ir aplinkosaugines problemas, turinčias teigiamos įtakos beveik penktadaliui milijono Lietuvos gyventojų, ir atsižvelgdama į dabartinę situaciją bei galimus iššūkius, Lietuvos socialinio verslo asociacija (toliau – LISVA) teikia naujosios Vyriausybės programai pasiūlymus, skirtus socialinio verslo ekosistemos stiprinimui ir visuomenės atsparumui didinti:
- Lietuvos, kaip pažangiausios Europoje socialinio verslo ekosistemos, kūrimas. Siekdama tapti viena pažangiausių socialinio verslo ekosistemų Europoje, Lietuva galėtų spręsti kritines visuomenės ir aplinkos problemas, skatinti ekonomikos augimą bei užimtumą, mažinti regioninį atotrūkį, pritraukti tarptautines investicijas ir kurti inovatyvią, socialiai atsakingą aplinką.
- Teisinės bazės kūrimas socialiniam verslui. Siekiant užtikrinti socialinio verslo sektoriaus augimą ir ilgalaikę plėtrą, būtina sukurti išsamią ir darnią teisinę bazę, kuri ne tik suteiktų socialiniam verslui aiškų teisinį statusą, bet ir apibrėžtų šio sektoriaus veiklos specifiką bei reglamentuotų svarbiausias sąlygas, įgalinančias jo plėtrą. Aiškus teisinis statusas yra būtinas, kad socialinis verslas galėtų veikti stabilioje ir skaidrioje aplinkoje, kuri didina visuomenės, investuotojų ir partnerių pasitikėjimą.
- Socialinio verslo įtraukimas į strateginius šalies dokumentus ir ES finansavimo programas. Socialinio verslo kompleksinė įtrauktis į nacionalinius strateginius dokumentus, ES finansinius planus ir ekonomikos pagalbos priemones yra būtina užtikrinant sektoriaus augimą. Aiškiai apibrėžtos nuostatos sudarytų galimybes socialiniam verslui lengviau gauti tikslinį finansavimą ir naudotis ES investicijomis, kurios galėtų būti nukreiptos į socialinių problemų sprendimą, užimtumo didinimą bei inovatyvių sprendimų kūrimą. Be to, tai sustiprintų socialinio poveikio mastą ir užtikrintų sektoriaus ilgalaikį palaikymą, leidžiantį efektyviai mažinti socialinę atskirtį, skurdą bei spręsti aplinkosaugos problemas. Tokia integracija taip pat padidintų ES lėšų panaudojimo efektyvumą, prisidėdama prie tvarios ir darnios šalies plėtros.
- Socialinio verslo ekosistemos vystymo priemonių stiprinimas. Socialinis verslas sėkmingai vystosi tik bendradarbiaujant su kitomis visuomeninėmis organizacijomis ir verslo subjektais. Siūlome kurti ilgalaikes verslumo kompetencijų stiprinimo ir nuolatinės ir/arba reguliariai pasikartojančiais mentorystės programas, skirtas socialiniam verslui, kurios apimtų investicijų pritraukimą, poveikio matavimo mokymus ir praktines plėtros strategijas. Vienas iš sėkmingų pavyzdžių yra mūsų asociacijos jau antrus metus iš eilės organizuojama socialinio verslo akceleravimo programa „Poveikio akademija“, kuri padeda skatinti socialinio verslo augimą ir inovacijas, suteikdama dalyviams praktines žinias, mentorystę ir prieigą prie tinklų, kurie reikalingi sėkmingai plėtrai. Ši programa ne tik ugdo verslumo kompetencijas, bet ir stiprina sektoriaus poveikį, sprendžiant socialines ir aplinkosaugines problemas.
- Finansinės inžinerijos instrumentų ir mikrokreditų socialiniam verslui užtikrinimas bei plėtra. Daugelyje šalių yra plačiai taikoma finansinės inžinerijos praktika, apimanti mikrokreditus ir kitas tikslines finansines priemones, socialinio verslo augimui bei plėtrai. Raginame Vyriausybę remti šiuos instrumentus, taip užtikrinant socialiniams verslams galimybes sparčiau pritraukti reikalingas investicijas ir sėkmingai veikti ilgalaikėje perspektyvoje jas įgyvendinat per specialiai tam dedikuotą fondą. Vienas sėkmingai veikiančių pavyzdžių yra Airijos socialinių finansų fondas („Social Finance Foundation – Finance for Social Good“), kuris per pastaruosius 7 metus nuo savo įkūrimo pradžios paskolino penktadalį milijardo 2000 socialinės ekonomikos organizacijų ir įmonių.
Finansinės inžinerijos instrumentų pavyzdžiai:
- Mikrokreditai – mažos paskolos, skirtos naujiems ar smulkiems socialinio verslo subjektams, kurie neturi prieigos prie tradicinių finansavimo šaltinių.
- Socialinio poveikio obligacijos („Social Impact Bonds“) – investavimo modelis, kai privatūs investuotojai finansuoja socialinius projektus, o sėkmės atveju vyriausybė ar kita institucija grąžina investiciją su palūkanomis.
- Lengvatinės paskolos – žemos palūkanų normos arba lanksčios grąžinimo sąlygos socialinio verslo subjektams, siekiant palengvinti jų finansinį startą.
- Rizikos kapitalas socialiniams verslams – investicijos į inovatyvius socialinius verslus mainais į dalinę nuosavybę arba pelno dalį.
- Grąžintinos dotacijos – finansavimas, kuris tampa paskola tik tuo atveju, jei projektas pasiekia tam tikrus ekonominius rezultatus.
- Socialiai atsakingų viešųjų pirkimų plėtra. Skatinti priemones (žinomumas, gebėjimai), leidžiančias socialiniam verslui aktyviai dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, taikant socialiai atsakingų pirkimų praktiką. Tai padėtų socialinio verslo organizacijoms ir įmonėms plėsti veiklą, kuriant reikšmingą socialinį ir ekonominį poveikį visuomenei. Socialiai atsakingi viešieji pirkimai skatintų socialinių verslų veiklos stabilumą ir tvarumą. Tai padėtų siekti žemiau išvardintus tikslus:
- Socialinio poveikio didinimas: socialiai atsakingi viešieji pirkimai leidžia viešajam sektoriui ne tik įsigyti prekes ar paslaugas, bet ir tiesiogiai prisidėti prie socialinių problemų sprendimo, pavyzdžiui, užimtumo didinimo, socialinės atskirties mažinimo ar aplinkosaugos tikslų įgyvendinimo.
- Ekonominis stabilumas: socialiniai verslai, turėdami galimybę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, užtikrintų stabilesnes pajamas, kurios padėtų plėsti veiklą ir investuoti į ilgalaikius sprendimus, stiprinančius jų tvarumą.
- Skatinamas inovacijų kūrimas: viešieji pirkimai, orientuoti į socialiai atsakingus kriterijus, motyvuotų socialinius verslus kurti inovatyvius sprendimus, kurie ne tik tenkintų viešojo sektoriaus poreikius, bet ir turėtų papildomą socialinį ar aplinkosauginį poveikį.
- Gerėjanti visuomenės gerovė: įtraukdama socialinius verslus į viešųjų paslaugų teikimą, valstybė gali užtikrinti, kad paslaugos būtų labiau pritaikytos vietos bendruomenių poreikiams, taip tiesiogiai didinant visuomenės gerovę.
- Įgyvendinamas ES strateginis prioritetas: socialiai atsakingi viešieji pirkimai atitinka Europos Sąjungos politikos tikslus skatinti įtraukią ir tvarią ekonomiką, todėl jų plėtra leistų Lietuvai tapti inovatyvaus požiūrio lydere regione.
- Didėja viešųjų finansų efektyvumas: viešieji pirkimai, kuriuose vertinamas ne tik kaina, bet ir socialinis poveikis, leidžia pasiekti geresnius ilgalaikius rezultatus už tą pačią kainą, nes investuojama į naudą visuomenei ir ekonomikai.
- Teigiamas poveikis įvaizdžiui: valstybė, skatinanti socialiai atsakingų pirkimų praktiką, demonstruoja savo įsipareigojimą siekti socialinio teisingumo, tvarumo ir visuomenės gerovės, o tai gerina jos įvaizdį tiek vidaus, tiek tarptautinėje arenoje.
- Didinti socialinio verslo žinomumą ir formuoti teigiamą visuomenės požiūrį. Socialinis verslas vis dar nėra pakankamai atpažįstamas ir suprantamas Lietuvoje, o tai lemia visuomenės palaikymo trūkumą. Siūlome Vyriausybei prisidėti prie informacinių kampanijų ir edukacijos programų, kurios skatintų teigiamą socialinio verslo įvaizdį ir didintų visuomenės įsitraukimą bei palaikymą šio sektoriaus atžvilgiu.
Konkrečių pasiūlymų pavyzdžiai, kaip padidinti socialinio verslo žinomumą ir formuoti teigiamą visuomenės požiūrį:
- Nacionalinės informacinės kampanijos organizavimas: sukurti ir vykdyti informacinę kampaniją, skirtą pristatyti socialinio verslo veiklą, poveikį visuomenei ir naudą, akcentuojant sėkmingus socialinių verslų pavyzdžius. Kampanija galėtų apimti televizijos, radijo, interneto platformas bei socialinius tinklus.
- Edukacinių renginių organizavimas: rengti konferencijas, seminarus, kūrybines dirbtuves ir viešus renginius, kuriuose būtų pristatomi socialinio verslo modeliai ir sėkmės istorijos. Tai padėtų ne tik informuoti visuomenę, bet ir įtraukti potencialius partnerius, investuotojus ir vartotojus. Stiprinti jau egzistuojančius renginius tokius kaip „Socialinio verslo ir inovacijų forumas“, kurį jau ne vienerius organizuoja Lietuvos socialinio verslo asociacija kartu su Lietuvos bei užsienio partneriais.
- Socialinio verslo įtraukimas į švietimo programas: Skatinti aukštąsias mokyklas, profesinio mokymo įstaigas ir mokyklas įtraukti socialinio verslo temas į mokymo programas. Tai padėtų jaunimui geriau suprasti šio sektoriaus reikšmę ir paskatintų juos dalyvauti socialiniuose projektuose ar net kurti socialinius verslus.
- Viešųjų erdvių pritaikymas: miestų aikštėse ir kitose viešose vietose įrengti laikinąsias ekspozicijas ar parodas apie socialinį verslą, kuriose lankytojai galėtų interaktyviai susipažinti su šio sektoriaus veikla ir poveikiu.
- Partnerystės su žiniasklaida: sukurti strateginį bendradarbiavimą su nacionaliniais ir regioniniais žiniasklaidos kanalais, kurie galėtų skleisti informaciją apie socialinio verslo pasiekimus, organizuoti interviu su sėkmingais socialiniais verslininkais ir rengti reportažus apie jų poveikį visuomenei.
- Skaitmeninių platformų kūrimas: stiprinti ir populiarinti socialinio verslo platformą, kurioje pateikiama informacija apie socialinio verslo esmę, naudas ir galimybes bei suteikiant prieigą prie daugiau mokymų, mentorystės ir informacijos apie finansavimo šaltinių.
- Socialinio verslo apdovanojimai: steigti metinius socialinio verslo apdovanojimus, kurie skatintų sektoriaus veikėjus siekti aukščiausių standartų ir plačiau informuotų visuomenę apie jų pasiekimus bei indėlį į sprendžiant visuomenei ir mus supančiais aplinkai kylančius iššūkius
- Viešųjų paslaugų perdavimo socialinio verslo organizacijoms ir įmonėms plėtra. Tęsti ir plėsti viešųjų paslaugų perdavimą socialinio verslo organizacijoms ir įmonėms, siekiant užtikrinti kokybišką, socialiai atsakingą paslaugų teikimą, kuris atitiktų vietos bendruomenių poreikius, tokius kaip pagalba pažeidžiamoms grupėms, prieinamos sveikatos ir socialinės priežiūros paslaugos, neformalus švietimas, aplinkosaugos sprendimai, kultūros bei rekreacijos plėtra ir pan.
Viešųjų paslaugų perdavimas socialiniam verslui leidžia efektyviau spręsti šias problemas, užtikrinant inovatyvius, pritaikytus ir socialiai atsakingus sprendimus. Socialinio verslo įtraukimas į viešųjų paslaugų teikimą leidžia kurti inovatyvius sprendimus, pavyzdžiui, programas, skatinančias pažeidžiamų grupių integraciją į darbo rinką, arba bendruomenines iniciatyvas, mažinančias socialinę atskirtį. Tokie verslai gali vykdyti prevencijos iniciatyvas, tokias kaip edukacinės kampanijos prieš smurtą artimoje aplinkoje ar bendruomenės patrulių organizavimas, kurios prisideda prie saugesnės visuomenės kūrimo. Tai ne tik sprendžia konkrečias socialines problemas, bet ir prisideda prie lygybės bei įtraukties stiprinimo, skatinant įvairių visuomenės grupių bendradarbiavimą ir socialinę sanglaudą.
- Tiksliniai mokymai ir gebėjimų stiprinimas veiksmingam skaitmeniniam proveržiui. Sukurti ir įgyvendinti mokymo ir gebėjimų stiprinimo programas, kurios didintų socialinio verslo organizacijų ir įmonių skaitmeninį raštingumą. Šios programos, orientuotos į praktinį technologijų taikymą, padėtų sumažinti atotrūkį tarp tradicinių metodų ir šiuolaikinių skaitmeninių įrankių. Tai leistų sustiprinti socialinių verslų poveikį sprendžiant aktualius iššūkius. Socialiniai verslai dažnai susiduria su iššūkiais, tokiais kaip pasenusių administravimo sistemų naudojimas, skaitmeninės rinkodaros trūkumas, nepakankamas duomenų analitikos įrankių taikymas ar paslaugų perkėlimas į skaitmeninę erdvę. Tikslinės mokymo programos galėtų padėti šiuos iššūkius įveikti, suteikiant žinių apie modernius technologinius sprendimus, kurie padidintų veiklos efektyvumą, matomumą ir bendrą socialinį poveikį.
- Skatinti mokymąsi apie socialinio verslą ir socialines inovacijas mokslo įstaigose. Siūlome integruoti socialinių inovacijų mokymo programas, paremtas technologijomis grindžiamais sprendimais į programas apie verslumą mokyklose ir aukštojo mokslo įstaigose. Tokia iniciatyva suteiktų studentams galimybę spręsti realias visuomenės problemas, kartu teikiant naujas įžvalgas socialinėms įmonėms. Šio požiūrio nauda būtų juntama ne tik akademinėje bendruomenėje, bet ir vietos bei regioniniu lygmeniu, stiprinant inovatyvių socialinių sprendimų kūrimą ir įgyvendinimą. Tam galima pasitelkti jau sukurtas ir išbandytas skaitmeninių socialinių inovacijų kūrimo tarptautines metodikas tokias kaip, „The POSITIVE Impact Challenge“, kurios kursą galima lengvai pritaikyti kaip modulį ar semestro trukmės pasirenkamąjį dalyką. Galiausiai, tokio požiūrio nauda būtų juntama socialinėms įmonėms, universitetams, taip pat vietos ir regioniniu lygmeniu.
- Socialinio verslo plėtros politikos skaidrumas ir partnerystė su valdžia. Siūlome užtikrinti skaidrų ir atvirą socialinio verslo politikos formavimo procesą, įtraukiant platų spektrą suinteresuotųjų šalių, nes tai yra esminė sąlyga tvariai sektoriaus plėtrai. Toks požiūris ne tik sustiprintų sektoriaus dalyvių pasitikėjimą, bet ir leistų priimti labiau faktais pagrįstus ir efektyvius sprendimus. Be to, nuoseklus dialogo su socialiniais partneriais puoselėjimas yra būtinas siekiant identifikuoti pagrindinius sektoriaus poreikius ir kartu formuoti inovatyvius sprendimus, kurie skatintų socialinio verslo augimą ir poveikį visuomenei.
Siūlome užtikrinti skaidrų ir atvirą socialinio verslo politikos formavimo procesą, įtraukiant platų spektrą suinteresuotųjų šalių. Kaip rodo kitų pažangių šalių socialinio verslo ekosistemų patirtis, tai yra esminė sąlyga tvariai sektoriaus plėtrai. Toks požiūris stiprina sektoriaus dalyvių pasitikėjimą, leidžia priimti labiau faktais pagrįstus sprendimus. Be to, nuoseklus dialogo su socialiniais partneriais puoselėjimas yra būtinas siekiant identifikuoti pagrindinius sektoriaus
poreikius ir kartu formuoti reikalingus sprendimus, kurie skatintų socialinio verslo augimą ir pozityvų poveikį visuomenei. Tai galima pasiekti per:
- reguliarią Socialinio verslo tarybos veiklą;
- Seimo pakomitetį socialinio verslo klausimams;
- socialinio verslo politikos priimamų sprendimų stebėseną ir ataskaitų viešinimą.
- Siekis padidinti socialinių verslų skaičių penkis kartus per ateinančius ketverius metus.
Siūlome išsikelti ambicingą tikslą – per ketverius metus penkis kartus padidinti socialinio verslo įmonių ir organizacijų skaičių, sudarant palankią ekosistemą šiam augimui. Tam būtina pasitelkti visas anksčiau pateiktas priemones: stiprinti socialinio verslo teisinę bazę, plėsti viešųjų paslaugų perdavimą socialiniam verslui, įgyvendinti socialiai atsakingus viešuosius pirkimus, užtikrinti tikslinius mokymus skaitmeniniam proveržiui, skatinti dialogą su partneriais ir didinti socialinio verslo žinomumą bei visuomenės palaikymą. Šių veiksmų integracija sudarys reikiamas sąlygas socialiniam verslui augti, prisidedant prie šalies darnaus ekonomikos ir socialinio vystymosi.
Tikimės, kad mūsų pasiūlymai bus vertinami kaip reikšmingas pagrindas ilgalaikiams pokyčiams inicijuoti ir įgyvendinti Lietuvoje. Esame pasirengę konstruktyviam bendradarbiavimui ir tikime, kad socialinio verslo sektorius gali tapti neatsiejama šalies pažangos ir tvarios plėtros dalimi, o Lietuva – viena pažangiausių socialinio verslo ekosistemų Europoje.
Ši veiklos dalis yra Lietuvos socialinio verslo asociacijos stiprinimo projekto G-A-L-I-U’24 (gebėjimai-atstovavimas-lyderystė-inovacijos-užimtumas) dalis ir yra finansuojama Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.