Birželio 5-ąją Vilniuje įvyko antrosios nacionalinės NVO atskaitomybės standarto dirbtuvės. Jų metu ekspertai ir NVO atstovai aptarė konkrečius kriterijus, kurie padėtų standartą taikyti kasdienėje veikloje ir užtikrintų, kad jis būtų naudingas skirtingoms organizacijoms. 

Svarbiausia – pasitikėjimas

„Kartu su partneriais einame NVO atskaitomybės standarto kūrimo keliu ir labai norime, kad jame girdėtųsi pačių organizacijų balsas. Visų konsultacijų ir susitikimų metu girdėjome, kad pasitikėjimas yra viena svarbiausių stipraus NVO sektoriaus dedamųjų dalių. NVO šiandien Lietuvoje kuria reikšmingą vertę žmonėms ir bendruomenėms, todėl svarbu turėti bendrą supratimą, kaip įsivertiname kuriamą pokytį ir kaip galime jį aiškiai parodyti kitiems“, – sako Eglė Jokužytė, Lietuvos socialinio verslo asociacijos vadovė. 

Todėl atskaitomybės standartas kuriamas kartu su sektoriumi, remiantis realia organizacijų ir jose dirbančių žmonių patirtimi, poreikiais ir kasdiene veiklos praktika. Naujojo standarto kūrimas prasidėjo nuo regioninių konsultacijų, trukusių daugiau nei pusmetį ir apkeliavusių didžiąją dalį šalies savivaldybių. 

Visas šis įdirbis dabar apibendrinamas nacionalinių dirbtuvių metu ir pereinama prie konkrečių būsimo standarto formuluočių. Pirmųjų nacionalinių dirbtuvių vykusių Šiauliuose metu, diskutuota apie NVO atskaitomybės ir skaidrumo principus, antrųjų – apie konkrečius kriterijus.

Praktinis įrankis visiems

Dirbtuvių metu Vilniuje dalyviai dirbo grupėse ir aptarė keturias temas: žmonės ir organizacinė kultūra, poveikis ir kokybė, valdymas ir strategija, atskaitomybė ir viešumas. Šios temos apima esmines stiprios ir atskaitingos organizacijos veiklos sritis – nuo vidinės kultūros ir strateginio valdymo iki poveikio pristatymo ir atviros komunikacijos su visuomene. 

Siekiama, kad naujojo standarto kriterijai būtų proporcingi ir pritaikomi skirtingoms organizacijoms – nuo regioninių NVO iki didžiųjų nacionalinių ar skėtinių organizacijų kasdienėje jų veikloje. Kriterijai turi užtikrinti, kad standartas taptų ne formaliu dokumentu, o įrankiu augimui. Todėl buvo itin svarbu, kad standarto kūrime dalyvautų kuo daugiau ir kuo įvairesnės NVO. 

„Tai nėra išorinis reguliacinis reikalavimas ar papildoma kontrolės sistema. Tai mūsų pačių iniciatyva. Mūsų tikslas – sukurti ne formalų, o praktinį įrankį, kuris padėtų organizacijoms tiek didinti skaidrumą, tiek gerinti veiklos kokybę, tiek aiškiau komunikuoti apie savo veiklą ir parodyti kuriamą vertę visuomenei”, – sako Nacionalinės NVO koalicijos strateginių programų ir advokacijos vadovė Gaja Šavelė. 

Tarptautinis projektas

Naujojo standarto kūrimas vyksta įgyvendinant projektą „Nevyriausybinių organizacijų vaidmens stiprinimas ir jų skaidrumo didinimas“. Projektas remiasi tarptautine praktika ir bendradarbiavimu su Šveicarijos organizacija „Foundation Zewo“, kuri Šveicarijoje jau daugelį metų vysto NVO kokybės ir pasitikėjimo standartus. 

Zewo standartai apima ne tik finansinį skaidrumą, bet ir etišką veiklą, atsakingą valdymą, poveikio vertinimą, skaidrią komunikaciją bei visuomenės pasitikėjimo stiprinimą. 

Lietuvos atveju, remiantis geriausiomis tarptautinėmis praktikomis ir ekspertų iš Šveicarijos rekomendacijomis, siekiama sukurti standartą paremtą realia šalies NVO patirtimi. 

„Bendrakūra – raktinis žodis naujojo NVO atskaitomybės standarto kūrime. Nacionalinės dirbtuvės yra vieta, kur geriausia tarptautinė praktika susitinka su Lietuvos NVO patirtimi. Sektoriuje jau turime skaidrumo ir gero valdymo praktikų, ypač tarp didesnių ar nacionaliniu mastu veikiančių organizacijų. Tačiau mūsų tikslas – kad naujasis standartas taptų viena bendra kalba ir būtų pritaikomas plačiau: skirtingų regionų, sričių ir dydžių NVO“, – sako G. Šavelė. 

Apie projektą

Dirbtuvės vykdomos pagal projektą „Nevyriausybinių organizacijų vaidmens stiprinimas ir jų skaidrumo didinimas“. Projektas finansuojamas 2024–2029 m. Šveicarijos Konfederacijos ir Lietuvos Respublikos bendradarbiavimo programos „Pilietinis įsitraukimas“ ir bendrojo finansavimo lėšomis.

Projektą įgyvendina Nacionalinė NVO koalicija, Lietuvos socialinio verslo asociacija, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, Vystomojo Bendradarbiavimo Platforma, Švietimo NVO tinklas, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras.