Lietuva ir Islandija: socialinis verslas atveria naujas galimybes bendradarbiavimui (2 dalis)

Lietuvos socialinio verslo asociacijos (toliau – LISVA ) delegacija dalyvavo programoje „Dvišalis praktinis mokymosi mobilumas socialinio verslo ekosistemų plėtrai: Lietuva ir Islandija“ veiklose Islandijoje. Šios veiklos partneris yra gerai tarptautiniu mastu žinoma Islandijos organizacija „Step by Step“ (toliau–SbS) nedidelė, stipri inovatyvi suaugusiųjų mokymo organizacija, įkurta 1987 m.

Organizacija pirmauja kurdama novatoriškus mokymo metodus suaugusiųjų švietimo srityje. Pagrindinė jų stiprybė yra ilgalaikis ir produktyvus dalyvavimas projektuose, naudojant savo žinias suaugusiųjų mokymo, lygybės ir socialinės įtraukties srityse. Sbs dalyvauja mokslinių tyrimų, plėtros ir mokymo veiklose tarptautiniu lygiu. Organizacija turi stiprų profesinį tinklą, gilią patirtį ir jau dešimtmetį dirba su suaugusiais, socialiniais verslais (mažomis bei vidutinėmis įmonėmis, NVO) ieškodami tinkamo požiūrio į sėkmę nuolat besikeičiančioje rinkoje.

Tarptautinę programą, kurioje dalyvauja LISVA atstovai, sudaro trys dalys: vietinių socialinių verslų lankymas, po jo seks asmeninių, profesinių kompetencijų ir organizacijos institucinių gebėjimų stiprinimas ir galiausiai – bendrų projektų idėjų kartu su partneriu iš Islandijos generavimas.

“Dalyvavimas šioje programoje suteiks mums ilgalaikes galimybes ne tik gilinti savo žinias, bet ir kurti naujas partnerystes bei sustiprinti esamas su organizacijomis, kurios dedikuoja savo veiklą socialiniam verslui. Šis kelias leidžia man tobulinti kompetencijas, kurios tampa naudingos socialinio verslo veiklai per gerosios patirties pasidalijimus bei veiksmingus metodų mainus,” – sako Viktorija Bražiūnaitė, Lietuvos socialinio verslo asociacijos vadovė.

„Ši veikla yra finansuojama 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo Aktyvių piliečių fondo programos “Praktinio mokymosi mobilumo” „Bilateral Practical Learning Mobility for Social Enterprise Ecosystem Development: Lithuania and Iceland“ (Nr. DPM-015) projekto įgyvendinimo lėšomis”.

Tvari bendruomenė „Sólheimar“

„Beveik prieš šimtą metų atokiame gamtos kampelyje kalnų slėnyje Sesselja Hreindís Sigmundsdóttir (1902–1974) įkūrė unikalią organizaciją „Sólheimar“. Pradžioje tai buvo vaikų globos namai, į kuriuos buvo priimami ir negalią turintys vaikai, kas senais laikais buvo nepriimtina. Valdžiai pareikalavus atskirti sveikus nuo negalią turinčių vaikų, Sesselja priėmė sprendimą globoti tik negalią turinčius našlaičius“, – taip savo pasakojimą pradėjo Karen Sigurdardottir, kuri virš penkiolika metų dirba „Sólheimar“ meno dirbtuvėse.

„Sólheimar“ yra tvari bendruomenė, kurioje daugiau nei 100 žmonių gyvena ir dirba kartu. Pagrindinė misija – socialinės paslaugos protinę ir fizinę negalią turintiems suaugusiems, kad jie galėtų gyventi orų gyvenimą. Šiuo metu čia gali gyventi 45 socialinius poreikius turintys žmonės, kurie yra įvairios būklės: vieni savarankiškesni už kitus, kiti mažiau savarankiški. Jų būvimą šioje įstaigoje finansuoja valstybė. Čia patekusiems žmonėms (yra nemaža laukiančiu eilė, nes ši vieta yra labai vertinama) yra teikiamos visos reikalingos paslaugos oriam ir pilnavertiškam gyvenimui. Jie apgyvendinami kalnų slėnyje nuostabios gamtos apsuptyje gražiai įrengtuose būstuose, jiems padeda gamintis maistą, tvarkytis, vyksta įvairūs užsiėmimai meno dirbtuvėse (tapyba, keramika, pynimas). „Sólheimar“ globotinė Erla Björk Sigmundsdóttir laimėjo metų menininko nominaciją meno festivalyje „Art without borders“ net du kartus (2022 ir 2016 m.).

„Sólheimar“ bendruomenės nariams yra suteikiamos galimybės įsidarbinti bei įgyti profesinį mokymą, vyksta socialinis ir kultūrinis darbas.

Siekiant finansinio tvarumo, „Sólheimar“ vykdoma įvairi veikla, kuri leidžia generuoti pajamas, pavyzdžiui, veikia miškininkystės ir sodininkystės įmonės, kurios abi yra ekologiniai ūkiai, taip pat dirba kepyklos, yra perdirbimas maistas. Pajamas bendruomenei generuoja ir parduotuvės, meno galerijos, kavinės ir svečių namai. Sólheimare yra daugybė meno dirbtuvių, kuriose kuriami meno kūriniai: lipdomi keramikos darbai, liejamos žvakės. Veikia internetinė parduotuvė ir žolelių laboratorija.

Solheimaro gyventojai didžiuojasi priimdami svečius, kurie čia yra visada laukiami.

Maitinimo įstaiga – „Salvation Army“

LiSVA komandai buvo labai įdomu susipažinti su socialines inovacijas vystančia įmone – „Salvation Army“ padaliniu Islandijoje. Tai išskirtinės kokybės ir dizaino vieta, restoranas, kur likimo nuskriausti žmonės susirenka oriai pavalgyti.

„Čia ateina įvairūs žmonės, dažniausiai palaužti gyvenimo sunkumų, kai kurie gal netgi praradę ne tik savo namus, bet artimuosius. Norėjau, kad šiems žmonėms nereikėtų laukti maisto eilėje. Jie ateina čia, iš karto atsisėda prie stalo ir jiems, kaip bet kokiame kitame restorane yra pasiūlomas karštas, tą dieną šviežiai paruoštas skanus patiekalas. Lankytojai gali pasivaišinti kava arba arbata. Norėjau ir man pavyko sukurti tokią aplinką, kad ir man pačiai būtų malonu čia ateiti pavalgyti“, – apie savo įkurto socialinio verslo idėją pasakoja restorano vadovė Sigrún Lára Hauksdóttir, kuri turi ilgametės patirties viešbučių versle.

Siekiant savo suteikti savo misijai stabilumą ir nuoseklumą, yra vystomos kelios komercinės veiklos kryptys, kurios leidžia užtikrinti nuolatinius finansinis pajamų srautus. Čia ruošiamas ir išvežiojamas maitinimas į vietines mokyklas, veikia kavinė, kurioje galima pasimėgauti puikios kokybės kava su čia pat pagamintais desertais, kurie yra labai populiarūs ir kepami nuolat.

Čia taip pat veikia suvenyrų parduotuvė, kurioje parduodami socialinių verslų pagamintos prekės, vaikų žaidimo kambarys, restorane galima organizuoti banketus ir verslo renginius.

LISVA delegacija taip pat turėjo galimybę susitikti su Bergrún Ólafsdóttir, kuri pristatė vieną iš inciatyvų – „Foodlove“, kurios esmė – panaudoti prekybai netinkamus maisto produktus ir paruošti puikius patiekalus, skirtus pamaitinti vargingiau gyvenančius žmones. Ruošdami nemokamas vakarienės iš maisto, kuris yra dar tinkamas naudoti, bet jo galiojimas tuoj baigsis, projekto vykdytojai bendradarbiauja su maisto tinklu su „Samkaup“ ir jau minėta „Salvation Army“.

Šis projektas skirtas pažeidžiamiems žmonėms: pabėgėliais, tautinių mažumų grupėms ir pan.

Friðheimar – pomidorų pasaulis

Kai atvyko į Friðheimar, LiSVA komandos nariai buvo maloniai nustebinti, kiek visko galima padaryti su pomidorais. Jų laukė nuostabi patirtis, nes tai ne tik pomidorų auginimo vieta, tai konvejeris kuriame vyksta niekada nesustojantis pomidoru auginimo procesas, o taip pat ir žmonių maitinimo, švietimo ir edukacijos pamokos. Vietoje užaugintus pomidorus skina ir pateikia restorano svečiams, šefai sukaupę nesuskaičiuojamą galybę visokiausių receptų iš pomidorų: ruošia sriubas, picas, užkepėles, spaudžia sultis ir t.t. Restoranas yra įkurtas tame pačiame šiltnamyje. Produkcija tiekiama tik Islandijos rinkai, kurioje užima solidžią vietą – tiekia net 40 proc. visų šalyje parduodamų pomidorų.

„Pomidorų stiebai siekia apie 9 metrus, jų šakos, kaip kasos leidžiasi į specialius stovus ir vėl kyla į viršų. Tokio vaizdo dar niekur nesame matę…“, – įspūdžiais dalinasi Viktorija Bražiūnaitė, delegacijos vadovė.

Ją labai sužavėjo, kaip vietiniai islandai surado būdą iš vieno produkto padaryti milžinišką verslą, kuriam sukurti naudojo tik savo šeimos ir giminės lėšas. Dabar jau šis ūkis iš gaunamo pelno finansuoja vietinės bendruomenės inciatyvas, skiria pinigų sporto klubams, remia žirginį sportą.

„Kompan“ – įmonė, kuri ne tik prikelia daiktus antram gyvenimui, bet ir rūpinasi jaunimu

LiSVA delegacija apsilankė įmonėje „Kompan“, kuri yra įsikūrusi senuose garažuose, nuostabiai gražiai suremontuotoje vietoje, kur nėra jokio naudotų daiktų kvapo. Lietuvius labai sužavėjo ši kompanija, kuri pakeitė daugelio jaunų žmonių gyvenimą.

„Kompan“ – tai socialinis verslas, kuris iš žmonių surenka jiems nereikalingus daiktus: baldus, knygas, žaislus, porcelianinius ir stiklinius indus, dviračius, buitinę stambią ir smulkią elektroniką ir visus kitus, kurie gali būti prikeltai antram ir kitiems gyvenimams.

Islandijos gyventojai, norėdami atsikratyti savo daiktais, paskambina šiai įmonei. Jos darbuotojai atvažiuoja ir paima beveik viską, kas gali būti panaudota antram gyvenimui. Išskyrus šiukšles. Vėliau paimti daiktai yra išrūšiuojami, išplaunami, sutvarkomi ir parduodami už ypač mažas kainas.

Šios kompanijos šerdis yra 4 nuostabūs darbuotojai. Tačiau naudotų daiktų atnaujinimas visgi nėra pagrindinis šių žmonių darbas. Pagrindinė užduotis yra pasirūpinti jaunais žmonėmis, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių nebegali arba nenori eiti į mokyklą ar universitetą. „Kompan“ komanda juos priima neklausinėdami, nei kas tu toks, nei kodėl tu čia. Jie juos moko dirbti ir verslumo tada, kada šie jauni žmonės gali, nors ir porą valandų per dieną. „Mes nekamantinėjame čia atvykusių jaunuolių apie jų problemas, mes žiūrime „į priekį“ , o ne į „praeitį“ ir akcentuojame tai, ką jie gali dabar. Džiaugiamės, kad jie gali didžiuotis dirbdami čia,“ – svečiams pasakojo parduotuvės vadovas Thorri.

Todėl kiekvienas čia jaučiasi oriai, visi yra gerbiami ir atlieka darbą, kuriuo didžiuojasi. „Tai nuostabus pavyzdys, kaip bendruomenė padeda Islandijos žmonėms atsikratyti nereikalingų daiktų, juos prikelti naujam gyvenimui ir kaip „sistemos pamesti“ žmonės yra integruojami ir gerbiami. Jaučiu didžiulę pagarbą šios veiklos vystytojams“, – įspūdžiais dalinasi Viktorija Bražiūnaitė, LiSVA vadovė.

Kalka – šiukšlių perdirbimo įmonė

Atvykusi į įmonę, LISVA delegacija sužinojo, kad Kalka užsiima šiukšlių perdirbimu žemutinėje Islandijos dalyje. Surenka šiukšles iš trijų regionų. Jie lietuvius sudomino dėl socialiai atsakingo požiūrio. Perdirbama didelė dalis šiukšlių: plastikas, popierius, stiklas, ir maisto atliekos. O daugybę kitų produktų, tokių kaip knygos, porceliano gaminiai, baldai, vaikų žaislai ir kiti daiktai, kuriuos galima prikelti antram gyvenimui, atiduodami kitai įmonei (apie ją jau rašėme – tai „Kompan“).

Kalka yra pažangiomis idėjomis ir technologijomis paremta veikla. Įmonė, aišku, dirba pagal atliekų surinkimo tarifus, lokalioms bendruomenės pastatė specialius konteinerius atliekų rūšiavimui. Tai pas islandus yra pakankamai nauja, kas Lietuvoje atrodytų gana keista.

Įmonė dalį savo pelno skiria gelbėjimo komandoms, kurios yra visiškai neapmokomos iš valstybės lėšų ar kitų resursų. Visą tinkamą naudoti tekstilę įmonė atiduoda „Raudonojo kryžiaus“ organizacijai. Visą stiklinę tarą ir skardines perduoda surinkimo punktui, tokiu būdų sumažindami ir pagerindami visuomenės išmetamų šiukšlių kiekį. Lietuvių akimis tai irgi atrodo keistai, nes regiono surinkimo punktas tai nėra mums įprasti taromatai.

Įmonė pristato savo misiją: praktiškai ir praktikoje parodyti atsakingą atliekų tvarkymą pagal Jungtinių Tautų visuotinius tikslus ir skatinti visų suinteresuotųjų šalių didesnį aplinkosauginį sąmoningumą, kad veikla atspindėtų žiedinę ekonomiką, kuria įmonė ir vadovaujasi. Artimiausiuose planuose numatyta surinkti anglies dioksidą, kad jo kuo mažiau išeitų į aplinką.

LiSVA delegacijos narius sužavėjo, kaip ši įmonė šviečia visuomenę, kaip teisingai ir atsakingai rūšiuoti atliekas ir tuo pačiu ieško inovatyvių būdų, kaip sumažinti poveikį aplinkai.

„Bergíð“ – paramos ir konsultacijų centras jaunimui

LiSVA delegacija apsilankė „Bergíð“, paramos ir konsultavimo centre jaunimui iki 25 metų amžiaus. Šio centro tikslas – teikti paslaugas jauniems žmonėms, daugiausia dėmesio skiriant pagalbai ir švietimui.

Centre jaunuoliai, susidūrę su gyvenimo problemomis, gali nemokamai gauti patarimų, paramos, suranda su kuo pasikalbėti. „Idėja kilo iš asmeninės patirties. Netekau savo sūnaus Bergo, kuris laiku negavo psichologinės pagalbos, nes neatitiko tam tikrų formalių kriterijų. Vėliau tiesiog kalbėdamasi su žmonėmis: profesionalais, kitų vaikų tėvais, supratau, kad tikrai kažko trūksta. Šiuo metu pagalba, kurią siūlo valstybė, yra nepakankama. Galima užkirsti kelią tokioms panašioms nelaimėms ateityje, kai jauni žmonės atima sau gyvybę, nes laiku negavo palaikančio žodžio, nebuvo kam jų tiesiog išklausyti“, – apie veiklos kilmę pasakoja Sigurþóra Bergsdóttir.

Paskutinis įvykis, pastūmėjęs moterį įgyvendinti savo idėją, buvo vienos mamos žinutė socialiniame tinkle apie jos nusivylimą, kad sūnus nesulaukė pagalbos, kai jam labiausiai jos reikėjo. Tada Sigurþóra nusprendė, kad reikia kažką daryti ir po kurio laiko, rugsėjo 17 d., per sūnaus Bergo gimtadienį įvyko steigiamasis centro posėdis.

Šiandien organizacija toliau stiprėja. Tai viena iš geidžiamiausių darbo vietų, nemažai prie veiklos prisideda ir studentai savanoriai. Šiuo metu komandą papildė dar daugiau darbuotojų. Per metus įvyksta per 500 konsultacijų, veikla yra finansuojama per viešųjų paslaugų tiekimą Socialinės apsaugos ministerijos lėšomis dėl kurių, kaip pasakojo centro vadovė, reikia „pakovoti“ kiekvienais metais.

Centro vadovė nuolat ieško daugiau būdų, kaip užsitikrinti finansinį tvarumą, kad organizacija galėtų ir toliau sėkmingai vykdyti taip reikalingą misiją. Centre yra prekiaujama firmine organizacijos atributika.