Kai nevyriausybinės organizacijos vadovas ar darbuotojas susiduria su iššūkiu – kaip pritraukti savanorių, kaip parengti projekto paraišką, kad ji būtų finansuojama, kaip komunikuoti apie savo veiklą žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose – dažniausiai jis lieka su šiuo klausimu vienas. Ypač mažose organizacijose ir vietos lygmeniu veikiančiose NVO nėra su kuo pasitarti kolegų rate, nėra laiko ieškoti tinkamų mokymų, o “laisvų” pinigų jiems dažnai tiesiog nėra. Būtent čia atsiranda erdvė paprastam, bet Lietuvoje kol kas retai naudojamam metodui – šešėliavimui.
Gyvename neramiu metu, ir NVO veiklos laukas dėl to sparčiai plečiasi ir keičiasi. Organizacijos šiandien turi ne tik vykdyti savo pagrindinę misiją, bet ir mokėti reaguoti į krizes, prisidėti prie visuomenės atsparumo, orientuotis dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo ar nuolat kintančios pilietinės erdvės klausimuose. Tai reiškia, kad ir vienam žmogui, ir organizacijai reikia vis įvairesnių žinių bei įgūdžių – gerokai daugiau, nei buvo įprasta prieš kelerius metus. Tokiam greitame kasdienybės tempe lengva pasijusti vienišam ir nespėjančiam – ypač kai organizacijoje dirba vos vienas ar keli žmonės, o klausimų kasdien daugėja. Gebėjimas greitai, kokybiškai ir be didelių sąnaudų mokytis tampa ne prabangos, o pasirengimo ir atsparumo dalimi.
Šešėliavimas (angl. job shadowing) – tai mokymosi forma, kai vienos organizacijos atstovas tam tikrą laiką „šešėliu“ seka kitos organizacijos – patyrusio mentoriaus, vadovo ar srities eksperto – kasdienį darbą: dalyvauja susitikimuose, stebi, kaip priimami sprendimai, mato, kaip realiai, o ne teoriškai, vyksta advokacija, projektų valdymas, savanorių koordinavimas ar lėšų pritraukimas. Idėja nėra nauja – ji seniai taikoma versle ir viešajame sektoriuje, o kaip veiksmingą profesinio tobulėjimo įrankį ją rekomenduoja ir EBPO (OECD). Tačiau nevyriausybiniame sektoriuje, kur organizacijos dažnai veikia izoliuotai ir konkuruoja dėl tų pačių ribotų lėšų, ji vis dar retenybė.
Kartu su partneriais šiemet pradėjome pilotinę iniciatyvą „Šešėliavimas NVO“, kurios metu skirtingų NVO atstovai iš visos Lietuvos savaitę praleidžia šalia nacionalinių ir skėtinių NVO – stebi jų veiklą, susitinka su mentoriais, o grįžę dar kelis mėnesius gali naudotis nuotolinėmis konsultacijomis. Idėja paprasta: mokytis ne iš vadovėlio, o iš gyvo pavyzdžio, o tada tą patirtį parsivežti namo ir pritaikyti realiai savo organizacijoje.
Kokia to nauda žmogui?
Pirmiausia – platesnį vaizdą. Dirbant mažoje organizacijoje lengva pasimesti kasdienėse užduotyse ir nebematyti, kaip panašius iššūkius sprendžia kiti. Savaitė kitoje organizacijoje leidžia pažvelgti į savo darbą iš šalies ir pastebėti, ką būtų galima daryti kitaip, efektyviau ar drąsiau. Antra – konkrečius, praktiškai patikrintus įgūdžius, kuriuos galima iš karto pritaikyti, o ne teoriją, kuri pamirštama po savaitės. Trečia – ryšius. Pažintis su kitos organizacijos vadovu ar ekspertu retai lieka vienkartinė – dažnai ji virsta bendradarbiavimu, bendrais projektais, pagalba ateityje sprendžiant sudėtingesnius klausimus. Ir galiausiai – pasitikėjimą savimi. Pamačius, kad ir didelės, žinomos organizacijos susiduria su panašiomis problemomis kaip nedidelė vietos organizacija, lengviau patikėti, kad savo iššūkius įveikti irgi pavyks. Ir kiekvienas toks šešėliavimas – dar vienas žingsnis, stiprinantis ir auginantis patį žmogų, o kartu ir organizaciją, kuriai jis atstovauja.
Kokia to nauda organizacijai?
Grįžęs iš šešėliavimo žmogus parsineša žinias ne tik sau, bet ir visai komandai. Tai reiškia, kad investicija – dažniausiai vos savaitė laiko – atsiperka organizacijos lygmeniu: patobulėja konkretus procesas, atsiranda naujas įrankis, pasikeičia požiūris į strateginį planavimą ar komunikaciją. Šešėliavimas nereikalauja didelių papildomų resursų – tik žmonių noro dalytis ir mokytis. Būtent todėl jis prieinamas net pačioms mažiausioms, veikiančioms mažesniuose miesteliuose, kur skirtingų profesinio tobulėjimo galimybių dažnai tiesiog nėra.
Kodėl tai svarbu visam NVO sektoriui?
Nevyriausybinės organizacijos šiandien veikia aplinkoje, kuri keičiasi greičiau nei bet kada. Naujausi Europos duomenys rodo, kad trys iš keturių pilietinės visuomenės organizacijų susiduria su kliūtimis savo veiklai, o beveik pusė yra patyrusios netikėtą finansavimo sumažinimą ar sustabdymą. Tuo pačiu metu visuomenės pasitikėjimas NVO negali būti laikomas savaime suprantamu dalyku – jį reikia nuolat pelnyti skaidrumu, atskaitomybe ir aiškiai matomu poveikiu. Prie to prisideda sparti dirbtinio intelekto plėtra, kibernetinio saugumo rizikos, mažėjanti pilietinė erdvė ir vis didesni lūkesčiai, kad NVO prisidės prie visuomenės atsparumo – dažnai neturint tam papildomų resursų. Nei viena organizacija, ypač maža, negali šių iššūkių spręsti viena. Tačiau kai viena organizacija jau rado, kaip atsakyti į vieną iš šių klausimų, o kita tik pradeda su juo susidurti, paprasčiausias ir efektyviausias sprendimas – tiesiog paklausti ir pamatyti, kaip tai daroma.
Todėl šešėliavimą matau ne kaip malonų papildomą renginį, o kaip strateginę investiciją – tiek į konkretų žmogų, tiek į visą organizaciją, tiek į visą NVO sektorių. Kiekviena organizacija, sutikusi priimti „šešėlį“, ne tik dalijasi savo patirtimi, bet ir pati mokosi – naujo klausimo, naujo žvilgsnio, naujos bendradarbiavimo galimybės. Kiekviena organizacija, siunčianti savo žmogų šešėliuoti, investuoja į jo ir savo pačios augimą.
Man pačiai šioje iniciatyvoje didžiausią įspūdį palieka žmonės – vadovai ir savo sričių ekspertai, kurie savo srityje jau daug pasiekę, bet vis tiek randa laiko ir noro dalintis tuo, ką žino, su kolegomis iš kitų ir ypač mažesnių organizacijų. Tokių savo srities žinovų, atvirų skirti savo laiką kitiems, sektoriuje netrūksta – reikia tik erdvės, kurioje ši patirtis galėtų keliauti toliau. Kiekvienas jų pasidalintas pastebėjimas, kiekviena valanda, praleista atsakant į klausimus ar rodant, kaip iš tikrųjų priimami sprendimai, tampa kito žmogaus žinių ir pasitikėjimo dalimi. Būtent tokioje sparčioje, dažnai chaotiškoje naujoje realybėje svarbiausia yra ne skubėti kiekvienam po vieną, o rasti laiko sustoti, pasimokyti ir augti kokybiškai – kartu.
Stiprus NVO sektorius nesusideda iš pavienių stiprių organizacijų, izoliuotai siekiančių savo tikslų. Jį sudaro organizacijos, kurios moka mokytis viena iš kitos, pasitiki viena kita ir supranta, kad kito sėkmė nėra grėsmė, o galimybė augti kartu. Šešėliavimas – vienas paprasčiausių būdų tai įgyvendinti praktiškai. Kviečiu kiekvieną, dirbantį ar savanoriaujantį NVO sektoriuje, bent kartą tapti tokiu „šešėliu“ – ir pačiam pajusti, kiek daug gali duoti laikas, praleistas šalia kitos organizacijos ir jos žmonių.
Įžvalgos: Gaja Šavelė, Nacionalinės NVO koalicijos strateginių programų ir advokacijos vadovė.
Registracija į NVO šešėliavimo programą čia.
„NVO šešėliavimas“ yra projekto „Nevyriausybinių organizacijų vaidmens stiprinimas ir jų skaidrumo didinimas“ dalis. Projektas finansuojamas 2024–2029 m. Šveicarijos Konfederacijos ir Lietuvos Respublikos bendradarbiavimo programos „Pilietinis įsitraukimas“ ir bendrojo finansavimo lėšomis.
Projektą įgyvendina Nacionalinė NVO koalicija, Lietuvos socialinio verslo asociacija, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma, Nacionalinis švietimo NVO tinklas, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras.
