Lapkričio 19 d., artėjant Socialinio verslo dienai, Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešojoje bibliotekoje vyko kūrybinės dirbtuvės „Nuo dirbtinio intelekto iki socialinio poveikio“, kurios subūrė dalyvius iš įvairių Lietuvos miestų ir Latvijos. Renginys buvo skirtas socialinę misiją vykdančioms organizacijoms, norinčioms gilinti žinias apie dirbtinio intelekto (DI) ir skaitmeninių įrankių taikymą savo veikloje.
Dirbtinis intelektas – įrankis ne ateičiai, o dabarčiai
Pirmąjį dalį „Dirbtinis intelektas, analizė ir skaitmeniniai įrankiai poveikio siekiančioms organizacijoms“ vedė Tomas Labašauskas, dirbtinio intelekto entuziastas, kelių skaitmeninių verslų įkūrėjas bei inovacijų vystytojas. Jo vedama sesija buvo orientuota į praktinį DI pritaikymą socialinę misiją vykdančių organizacijų veikloje.
Užsiėmimo metu buvo gvildenama, kaip DI ir skaitmeniniai įrankiai gali padėti organizacijoms tapti labiau matomoms, efektyvesnėms ir labiau įtraukioms. Dalyviai sužinojo, kad DI priemonės neapsiriboja vien ataskaitų rengimu ar duomenų apdorojimu – jos gali būti taikomos ir istorijų kūrimui, politikos formavimui, komunikacijos kampanijų planavimui ar net advokacijai.
Pasak T. Labašausko, generatyvinio dirbtinio intelekto įrankiai, tokie kaip tekstų, vaizdų ar vaizdo medžiagos kūrimo platformos, leidžia net ir mažoms organizacijoms profesionaliai komunikuoti apie savo veiklą. Didžioji vertė slypi ne pačiose technologijose, o gebėjime jas kūrybiškai taikyti – tiek vidinėje veikloje, tiek išorinėje komunikacijoje.
Lektorius pristatė ir praktinius pavyzdžius, kaip DI įrankiai gali būti naudojami advokacijai, socialinei komunikacijai ar net vidaus procesų tobulinimui. Dalyviai turėjo galimybę patys išbandyti keletą skaitmeninių priemonių, skirtų komunikacijos kampanijų idėjoms generuoti bei vizualiniam ir tekstiniam turiniui kurti.
Įžvalgos, keičiančios požiūrį į DI
Dirbtuvėse buvo aptartos ir platesnės DI taikymo tendencijos bei su tuo susiję iššūkiai. Pasak lektoriaus, šiandien daugiau nei pusė viso internete skelbiamo turinio – nuo naujienų straipsnių iki tinklaraščių įrašų – yra generuojami pasitelkiant DI įrankius. Tai rodo, kad šios technologijos jau nėra tik ateities vizija, jos aktyviai veikia mūsų informacinę erdvę. Kartu jis akcentavo, kad šiuo metu neįmanoma tiksliai ir nuosekliai atskirti, kur turinys ar vaizdas sukurtas žmogaus, o kur – dirbtinio intelekto pagalba. Tai kelia klausimų ne tik apie etišką turinio naudojimą, bet ir apie auditorijos pasitikėjimą.
T. Labašauskas taip pat paaiškino, kad norint pasiekti kokybišką rezultatą dirbant su DI, būtina mokėti formuluoti efektyvias užklausas: viena pagrindinių klaidų yra perteklinis pasitikėjimas įrankiu, nesuteikiant jam aiškaus konteksto. Geras rezultatas pasiekiamas tik tada, kai vartotojas tiksliai nurodo, kokio vaidmens DI turėtų imtis, kokia užduotis jam skiriama, koks yra kontekstas, pateikia pavyzdį ir nurodo, kokio tipo atsakymo tikisi. Tokios struktūros laikymasis leidžia gauti ne tik tikslesnius, bet ir praktiškai pritaikomus rezultatus.“
Nors technologijos vystosi labai sparčiai, jų praktinis taikymas organizacijose vis dar atsilieka ir yra nepakankamas. Lektorius pastebėjo, kad egzistuoja aiškus atitrūkimas tarp to, ką DI jau gali, ir to, kaip mes jį realiai naudojame – dažnai apsiribojame baziniais funkcionalumais ir neišnaudojame kūrybinių galimybių. Todėl vis tik didžiausias iššūkis šiandien – ne pati technologija, o mūsų gebėjimas ją tinkamai suprasti, integruoti ir pritaikyti savo misijai.
Socialinio verslumo iššūkiai regionuose
Antroji dirbtuvių dalis „Šiaurės Lietuvos regiono socialinę misiją vykdančių organizacijų tikslai, lyderių motyvacija ir vystymuisi įtaką darantys veiksmai“ buvo skirta regioninės socialinio verslumo ekosistemos analizei. Ją vedė socialinių mokslų daktarė Vilma Atkočiūnienė – socialinių inovacijų, bendruomeninio ir socialinio verslo tyrėja, konsultuojanti vietos bendruomenes sumanaus kaimo plėtros klausimais. Jos pranešime buvo pristatyti naujausi duomenys ir įžvalgos apie socialinės misijos organizacijas Šiaurės Lietuvoje ir Žiemgaloje, remiantis interviu su regiono socialiniais inovatoriais bei analizėmis, atliktomis Panevėžio mieste ir rajone, taip pat Rokiškio, Pasvalio, Kupiškio ir Biržų rajonuose.
Pristatyme buvo aptariami tiek socialinių organizacijų tikslai, tiek socialinių inovatorių motyvacija – kas juos skatina imtis veiklų, kurios kuria vertę visuomenei ir sprendžia vietos bendruomenėms aktualias problemas. Buvo išskirtos šios grupės: vertybiniai – moraliniai motyvai, socialinio poveikio matymas, asmeninis augimas ir savirealizacija, projektų pridėtinė vertė ir taikomi metodai (pvz., LEADER). Vienas svarbiausių klausimų, į kuriuos buvo ieškoma atsakymų, – kokie veiksniai daro didžiausią įtaką tokių organizacijų vystymuisi. Nemaža dalis jų susijusi su biurokratiniu sudėtingumu, lygiavertės partnerystės stoka, ilgais sprendimų priėmimo laikotarpiais – ilgai laukiama atsakymų iš savivaldybių, lėtai vykstančiais procesais, finansinių šaltinių trūkumu, nestabiliu teisiniu reglamentavimu bei socialinio verslo atpažįstamumo ir pripažinimo trūkumu tiek vietos, tiek nacionaliniu lygmeniu.
D. Atkočiūnienė pažymėjo, kad nors socialinio verslumo ekosistema regione dar nėra pilnai susiformavusi, jau dabar matomos aiškios jos varomosios jėgos. Anot jos, būtina ne tik stiprinti vietos bendruomenių gebėjimus ir pasitikėjimą savo iniciatyvomis, bet ir skatinti tarpinstitucinį, tarptautinį bendradarbiavimą, kuris gali tapti esminiu augimo katalizatoriumi. Ši dirbtuvių dalis tapo puikia proga pažvelgti į socialinį verslumą ne tik kaip į praktinę veiklą, bet ir kaip į kompleksinę sistemą, kuriai būtina kryptinga plėtra ir mokslu grįsti sprendimai.
Dirbtuvės organizuojamos pagal projektą „DO Impact. Skaitmeninės ir duomenimis grindžiamos galimybės stiprinti socialinės ekonomikos poveikį“ finansuojamas Europos Sąjungos COSME Programos.