Kai kurie specialistai ir bendruomenės nariai atkreipia dėmesį, kad regionuose augantiems vaikams trūksta ne tik užimtumo galimybių, bet ir erdvių, kur jie galėtų augti kaip asmenybės, būti išgirsti ir pamatyti. Didmiesčiuose vaikai lanko būrelius, laboratorijas, kūrybines dirbtuves, o mažesniuose miestuose dažnai viskas laikosi ant pavienių entuziastų pečių. Tačiau Rokiškyje šie pečiai – tvirti ir atsidavę. „Mokslo klubas“ – neformalaus ugdymo erdvė, telkiantis šimtus vaikų, kurią įkūrė Rokiškyje kartu su šeima gyvenanti ir kurianti Loreta Sagaitienė.
Nuo Airijos kalnų – į Rokiškį
„Užaugau Rokiškyje, bet kai atsirado galimybė keliauti, išvykau į Airiją vedama ne finansinio tikslo, bet noro gerai išmokti anglų kalbą ir pasisemti įvairių patirčių. Vis tik po keturiolikos metų užsienyje, gimus dukrai, pradėjome kelti klausimus, kur tikrai norime toliau kurti gyvenimą ir apsisprendėme grįžti į mano gimtinę“, – pasakoja Loreta.
Pasak Loretos, kai gyveni ne Lietuvoje, meilė šaliai būna kitokia: „Buvome pavargę nuo gyvenimo didmiestyje – Dubline, todėl mažas miestas, kuriame visi bendrauja artimiau, nuoširdžiau atrodė, kad yra tai, ko mums reikia. Sugrįžusi dar kurį laiką dirbau mokytoja, vis tik po kelių verslumo mokymų įsitikinau, kad labai noriu įgalinti įgytas žinias bei įprasminti užsienyje sukauptą patirtį. Turėjau skrynią žinių ir labai norėjosi dalintis. „Mokslo klubas“ gimė iš jausmo, kad galiu duoti daugiau.“
„Ir tai ką mes sukūrėme yra ne būrelis – tai klubas. Būrelyje susirenki ir išsiskirstai, o klube – priklausai“, – taip savo idėją apibūdina Loreta. „Mokslo klubas“ veikia 700 kvadratinių metrų patalpose, kurias įkūrėjos žodžiais galima vadinti „700 kvadratų laimės“. Veikla čia verda: nuo pirmadienio iki ketvirtadienio vaikai ateina po pamokų ir lieka iki vakaro, kai kurie užsuka net tada, kai oficialiai užsiėmimų nėra.
„Kai tik pradėjome veiklą šiose patalpose, aplinka atrodė visiškai neparuošta, trūko jaukumo. Turėjome tik padėkliukus, kurie buvo mūsų stalai, dar ekraną ir kompiuterį – tiek užteko pradėti „Mokslo klubą“. Norėjau suprasti, ko vaikai patys tikisi iš šios vietos, todėl kviečiau juos piešti savo vizijas. Viena mergaitė, tuo metu trečiokė, nieko nenupiešė. Paklausiau, kodėl, o ji atsakė: „Čia jau yra viskas, ko reikia. Nieko netrūksta, svarbiausia – kad yra žmonės.“ Šis atsakymas man įstrigo – supratau, kad ne baldai ar dekoracijos kuria erdvės vertę, o bendrystė ir santykis, kuris čia gimsta“, – dalijasi Loreta.
Erdvė, kurioje vaikai nori būti
„Kai vaikai patys rašo: „Ar jūs šiandien būsite? Ar galiu tiesiog pabūti?“ – tai didžiausias įvertinimas. Per savaitę klubą aplanko apie 70–90 vaikų, nuo darželinukų iki paauglių. Mūsų veiklų spektras platus: anglų kalbos mokyklėlė, RC mašinėlių būrelis, dronų mokymai, net bendros veiklos su seneliais. Vyriausiam lankytojui – 84-eri. Jis buvęs mechanikas, ateina su anūku ir padeda remontuoti mašinėles. Kartais ir tėvai užsilieka – nori pabūti. Būtent tai ir yra bendruomenė“, – sako Loreta.
Regiono vaikų poreikiai labai panašūs į didmiesčio vaikų, tačiau dažnai jie gali jausti, kad tarsi turi mažiau galimybių ar pasirinkimų. Loreta dalijasi pavyzdžiu, kai vienas paauglys po išvykos į sostinę pasakė: „Nuvažiavau į didesnį miestą, jie apie visai kitus dalykus kalba, turi kitokius užsiėmimus“. Todėl „Mokslo klubas“ siekia suteikti vaikams bent dalį to, ką turi didieji miestai.
Lietuvos socialinio verslo asociacijos vadovė Gintarė Narvydė pabrėžia, kad tokios iniciatyvos kaip „Mokslo klubas“ rodo regionų potencialą būti inovacijų ir bendruomenės stiprinimo centrais: „Regionai turi neįtikėtiną stiprybę – artimą bendruomeniškumą, gebėjimą greitai reaguoti į vietos poreikius ir kurti sprendimus, kurie išties keičia gyvenimus. Socialinis verslas šiose vietose ne tik užpildo paslaugų trūkumą, bet ir kuria pasitikėjimą, augina žmones ir stiprina vietos identitetą. Mums reikia daugiau tokių istorijų – jos įrodo, kad pokytis gali prasidėti bet kur.“
Būti pokyčiu
Kaip ir daugelyje regioninių iniciatyvų, pagrindinis iššūkis – žmogiškieji resursai. „Trūksta bendraminčių, su kuriais galėtume dirbti. Esame stipri komanda, bet norėtųsi daugiau žmonių, kurie jaustų tą patį ryšį ir atsakomybę. Vis tik nepaisant to, sėkmingai vystome projektinę veiklą, bendradarbiaujame su savivaldybe, kitais miestais, organizuojame stovyklas, turnyrus, edukacinius renginius. Kalėdų laukimo šventė, dėlionių čempionatas, regioninės robotikos varžybos – visa tai kuria ne tik užimtumą, bet ir motyvaciją vaikams, kurie mato, kad jų gyvenimas čia gali būti įdomus“, – pabrėžia įkūrėja.
Loretos vizija – per artimiausius penkerius metus įkurti antrą „Mokslo klubo“ erdvę gamtoje: „Miškas, medžiai ir laisvė. Regionas gyvas, jeigu jame yra žmonių, kurie nori kurti. O aš vadovaujuosi tuo, kad jei nori – rasi tinkamą būdą. Mano gyvenimo principas sukasi pagal Gandžio frazę „Būk pokyčiu, kurį nori matyti pasaulyje“ – šie žodžiai man yra ne tik įkvėpimas, bet ir veiklos kryptis. Kiekvieną dieną stengiuosi kurti aplinką, kurioje vaikai gali augti, smalsauti, tyrinėti ir tikėti savo galimybėmis. Norisi parodyti, kad ir mažame miestelyje galima gyventi prasmingai, kurti inovatyvias iniciatyvas ir įkvėpti kitus veikti.
Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą Nr. LL-00020 „Socialinio verslumo ekosistemos tobulinimas Žiemgaloje ir Šiaurės Lietuvoje“ (RE:IMPACT), kurį finansuoja Europos Sąjungos 2021–2027 m. Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos programa. Už jų turinį visiškai atsako Lietuvos socialinio verslo asociacija ir jis nebūtinai atspindi Europos Sąjungos nuomonę.