10-iai milijonų verslų svarbesnis žmogus nei pelnas: kokį poveikį tai kuria mums?

Daugiau nei 10 milijonų įmonių visame pasaulyje renkasi veiklą, orientuotą į prasmingų pokyčių kūrimą, o ne vien tik į pelno siekimą – rodo naujausi Pasaulio ekonomikos forumo duomenys. Nuo vietinių bendruomenių iniciatyvų iki globalių projektų, socialinis verslas tampa svarbiausiu šiandienos iššūkių sprendimo įrankiu. Minint Tarptautinę socialinio verslo dieną – lapkričio 21 d., Lietuvos socialinio verslo asociacija (LISVA) pakvietė aktyviausius bendruomenės narius ir partnerius išgirsti dešimties socialinių verslų, kurie baigė mokymus š. m. „Poveikio akademijoje’24“, prisistatymus. 

Socialinio verslo situacija Lietuvoje

Lietuvoje šiuo metu skaičiuojama apie 200 socialinių verslų, tačiau potencialas yra bent dešimt kartų didesnis net neįtraukiant fizinių asmenų įgyvendinamų socialinio verslo modelių. „2023 m. gruodį Lietuvos Respublikos Seimas priėmė socialinio verslo apibrėžtį, įtraukdamas ją į Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) plėtros įstatymą. Šis teisės aktų pokytis įpareigojo Vyriausybę sukurti oficialią socialinio verslo statuso suteikimo procedūrą, o pats įstatymas neseniai įsigaliojo“, – sako Viktorija Bražiūnaitė, LISVA vadovė.

Pasak V. Bražiūnaitės, šis žingsnis atspindi nuolatinį siekį stiprinti socialinio verslo ekosistemą Lietuvoje. LISVA aktyviai siekė aiškios teisinės apibrėžties, kad skatintų tvarų sektoriaus augimą. Be to, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) išsamus politikos peržiūros dokumentas pabrėžia darnios teisinės bazės svarbą bei geresnį socialinio verslo verslo įsitraukimą į viešuosius pirkimus ir finansavimo galimybes. Įgyvendinant šias priemones, Lietuva bus gerai pasiruošusi kelti socialinio verslo sektoriaus standartus, skatindama naujoves ir spręsdama visuomenės problemas versliais ir inovatyviais sprendimais.

„Lapkričio mėnesį Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė socialinio verslo subjekto statuso suteikimo ir panaikinimo tvarką. Ši tvarka numato kelias naujoves, kurios įvairiais būdais sustiprins socialinio verslo ekosistemą. Pirma, oficialus registras ir aiškūs statuso kriterijai padidins socialinių verslų matomumą, leis stebėti jų poveikį, veiklos sritis ir indėlį į šalies BVP. Apibrėžti socialinio poveikio kriterijai skatins verslus siekti konkrečių socialinių ar aplinkosaugos tikslų, taip didinant jų veiklos efektyvumą ir ilgalaikį poveikį visuomenei. Galiausiai, aiškūs kriterijai ir oficialus statusas leis finansinėms institucijoms ir investuotojams lengviau atpažinti šiuos verslus. Iki šiol socialiniai verslai susiduria su nenuosekliais standartais ir apibrėžimais, kas sukeldavo nelygias sąlygas sektoriuje“, – įsitikinusi V. Bražiūnaitė.

Apdovanoti socialiniai verslai

Minint Tarptautinę socialinio verslo dieną, Vilniuje buvo apdovanoti socialinio verslo atstovai, kurie mokėsi, tobulėjo ir išsiskyrė savo veikla, dalyvaudami „Poveikio akademijoje’24“. V. Bražiūnaitė pasakoja, kad šiemet norinčių dalyvauti buvo beveik 50, iš kurių, pagal kriterijus, atrinkta, kaip ir planuota, 10. Per beveik tris mėnesius jie sudalyvavo keturiose mokymų sesijose ir sėmėsi žinių apie paveikią komunikaciją, finansinį tvarumą, poveikio matavimą bei dirbtinio intelekto įrankių panaudojimą savo veikose. Taip pat turėjo unikalią galimybę gauti konsultacijas iš daugiau nei dvidešimties mentorių, įvairių sričių ekspertų. 

Apdovanojimai yra ne tik pagerbimas, bet ir įkvėpimo šaltinis kitiems, akcentuojant socialinių verslų kuriamą realią ekonominę ir visuomeninę naudą. „Džiaugiamės galėdami būti šio projekto partneriais jau antrus metus iš eilės. Vertiname projekto dalyvių įsitraukimą ir „Poveikio akademija’24“ jiems suteiktas galimybes. „Luminor“ bankui socialinio verslo vystymas yra sritis, kuriai skiriame daug dėmesio, todėl mums svarbu užtikrinti, kad socialinis verslas turėtų visas reikiamas priemones augti ir kurti naudą visuomenei. Didžiuojamės savo partnerio LISVA drąsa siekti pokyčio socialinio verslo srityje ir įkvėpti kitus“, – komentuoja Diana Kačanauskaitė, „Luminor“ banko Smulkaus verslo plėtros skyriaus vadovė Lietuvoje. 

Šiais metais „Poveikio akademija’24“ nugalėtojais tapo: pirmosios vietos laimėtojas VšĮ „Unikalus šokis“ ir gavo Luminor įsteigtą 3000 EUR piniginį prizą. Antroji vieta – VšĮ „CupCupas“, trečioji vieta VšĮ „Mamos linija“, ketvirtoji vieta Rokiškio tautodailininkų asociacija, penktoji vieta „Gerų patirčių namai“. O daugiausiai publikos simpatijų sulaukė Social Experiment (VšĮ „Trys dienos“).

2 vietos laimėtojas VšĮ „CupCupas“ gavo galimybę reklamuotis „JCDecaux“ skaitmeninių ekranų tinkle „Auksinis Pėsčių Ratas“, esančiame pačiame Vilniaus centre, ir laimėjo 2 500 EUR vertės prizą. Trečiosios vietos laimėtojas Mamos Linija, VšĮ, buvo apdovanotas privačių konsultacijų paketu, kurio vertė 1 000 EUR ir kurį rėmė advokatų kontora WIDEN. 4-osios vietos prizu tapo 950 EUR vertės konsultacijų paketas, kurį „Rokiškio tautodailininkų asociacijai“ pasiūlė tyrimų ir dizaino agentūra „The Critical“. Tuo tarpu 5-osios vietos laimėtoja Gerų Patirčių Namai, VšĮ gavo 450 EUR vertės narystės paketą, kurį skyrė LISVA. Didžiausio žiūrovų susidomėjimo sulaukė Trys Dienos, VšĮ („Socialinis eksperimentas“). Apdovanojimų ceremonija vyko Europos socialinio fondo agentūroje.

Kokių pokyčių reikia?

Daugelio visuomenės ir aplinkos iššūkių, su kuriais susiduriame šiandien, ateityje tik daugės. Socialiniai verslai tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse per krizes sugeba greitai reaguoti, pasitelkdami inovatyvius sprendimus ir mobilizuodami savo išteklius, kad užtikrintų pagalbą pažeidžiamoms grupėms, stiprintų socialinę sanglaudą ir prisidėtų prie krizės valdymo kartu su valstybės institucijomis. 

„Šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek Europoje stebime didėjančią socialinio verslo svarbą. Socialiniai verslai tampa vis reikšmingesni ekonomikoje, o jų įtaka nuolat auga, nes jie kuria vertę ne tik vietinėms bendruomenėms, bet sprendžia ir globalius iššūkius. Tikiuosi, kad jau netolimoje ateityje matysime ir socialinio verslo „vienaragius“ – įmones, kurios pasieks ne tik išskirtinių rezultatų, bet ir pelnys tarptautinį pripažinimą už kuriamą poveikį žmonėms ir planetai“, – tikisi V. Bražiūnaitė.

Pasak LISVA vadovės, kad šis potencialas ir toliau skleistųsi, turime nesustoti ir drauge su partneriais – NVO, valstybės institucijomis, verslo bei mokslo bendruomene bendradarbiauti kuriant palankesnes sąlygas socialinio verslo plėtrai. Teisinės bazės stiprinimas, prieiga prie finansų ir jaunosios kartos įtraukimas – tai tik keli būdai, kurie galėtų prisidėti, kad socialinis verslas Lietuvoje dabar labiau stiprėtų, o ateityje taptų nebeatsiejama mūsų ekonomikos ir visuomenės dalimi. Dar viena iš galimybių pagreitinti šį augimą – socialiai atsakingi viešieji pirkimai, kurie skatintų socialinio verslo plėtrą ir sudarytų sąlygas didesniems ir tvaresniems pokyčiams. Tokios praktikos galėtų tapti sektoriaus katalizatoriumi, padedančiu siekti tikslų, kurie stiprins mūsų šalį.

Sužinok pirmas apie artėjančius LiSVA renginius ir socialinio verslo naujienas.

Prenumeruok naujienas!

Scroll to Top