Lietuvos socialinio verslo asociacija (LISVA) oficialiu raštu kreipėsi į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją pateikdama 12 argumentų, kodėl socialinio verslo bendruomenės netenkina ministerijos ketinimai atnaujinti socialinio verslo koncepciją ir kodėl šiam verslo sektoriui yra svarbu, kad jo statusas būtų apibrėžtas įstatyme.
LIETUVOS SOCIALINIO VERSLO ASOCIACIJOS ARGUMENTAI DĖL SOCIALINIO VERSLO TVARIOS PLĖTROS
2023 m. rugsėjo 22 d. Nr. 23-03
Vilnius
Gerbiama Ministre,
Esame tvirtai įsitikinę ir to jau kuris laikas laukia visa ekosistema – Lietuvai reikia žengti žingsnį toliau ir priimti ambicingesnius sprendimus dėl socialinio verslo tvarios plėtros, kad socialinis verslas, kuriantis taip mums visiems reikalingus pokyčius, klestėtų ir jo daugėtų.
Šiame rašte pristatome Lietuvos socialinio verslo asociacijos (toliau – LISVA) argumentus už tvarius ir pokyčius kuriančius sprendimus, kurie remiasi faktais, apklausomis, dokumentų analize ir gera užsienio praktika.
Pagal atliktus tyrimus ir apklausas, šiandien socialiniai verslai patiria šiuos iššūkius (pateiktos informacijos šaltiniai – ESEM tyrimas, LISVA apklausos):
- Galimybių gauti tinkamą finansavimą trūkumas;
- Matomumo ir žinomumo trūkumas;
- Politinės paramos trūkumas;
- Teisinių pagrindų trūkumas.
Per pastaruosius du metus socialinio verslo klausimas grįžo į politinę darbotvarkę, nepaisant to, kad jo nebuvo Vyriausybės prioritetų sąraše. Prieš du metus politikos lyderiai (Ekonomikos ir inovacijų ministrė ir kiti) viešai pripažino, kad socialinis verslas yra svarbi ekonomikos dalis, o svarbūs valstybei klausimai turi būti reglamentuojami įstatymais.
Tai yra pirmasis mūsų argumentas, visi viešai pripažinome, kad tai yra svarbu, todėl deklaratyvių ir teisinių pasekmių neturinčių dokumentų nepakanka. Juo labiau, kad po metų, galimai pasikeitus valdžiai, tokie dokumentai, kaip pavyzdžiui, koncepcijos ir panašaus lygmens teisės aktai, gali nieko nebereikšti naujai politinei valdžiai. Apie tai „Socialinio verslo ir inovacijų forume“ šiais metais kalbėjo Nicolas Schmit, Europos Komisijos narys atsakingas už užimtumą ir socialines teises.
Žemiau pateikiame daugiau argumentų, kurie remiasi Europos socialinių verslų stebėsena (ESEM), LISVA narių ir kitų praktikų apklausomis, interviu su Europos ir tarptautinio lygmens institucijų ir organizacijų atstovais (Europos Komisija, EPBO, Euclid Network, Social Economy Europe, ENSIE, Diesis Network), kitų šalių tokių kaip Britanija, Airija, Latvija, Estija, Švedija, Islandija, Kanada, Suomija, Italija, Vokietija, Prancūzija, Ispanija ir t.t. atstovų bei „Socialinio verslo ir inovacijų forume“ dalyvių išsakytomis mintimis.
Antras argumentas – visiems galiojančios teisės normos, kurios nustatytų aiškų socialinio verslo statuso apibrėžimą ir kriterijus, įneštų daugiau aiškumo, užtikrintų socialinio verslo skatinimo nuoseklumą bei sustiprintų visuomenės pasitikėjimą.
Trečias argumentas – teisiškai apibrėžtas socialinis verslas padeda didinti žinomumą, gauti prieigą prie finansavimo šaltinių ir rinkų, pagerinti viešos paramos programas (EPBO duomenimis, 2022 m. net 16-oje šalių yra priimta socialiniam verslui skirta teisinė bazė ir reguliavimas, kitos – planuoja ir ruošia atitinkamus teisės aktus (EPBO, EK). Praeitą savaitę – Vokietija.
Ketvirtas argumentas – jei įstatyme neapsibrėžiame, kas yra socialinis verslas, negalėsime atverti tokių galimybių, kaip socialinių verslų dalyvavimo skatinimas „viešuosiuose pirkimuose, viešųjų paslaugų perdavime, išimčių, suteikiančių teisę gauti valstybės ir savivaldybės turtą panaudos pagrindais ir kitų įstatymuose numatytų paskatų“ (Socialinio verslo plėtros įstatymo projektas).
Penktas argumentas, kodėl palaikome socialinio verslo apibrėžimo įtraukimą į Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymą (toliau – SVV)? Pagal 2021-2022 m. laikotarpio ESEM tyrimą net 95 proc. socialinio verslo Europos Sąjungoje yra labai mažos, mažos arba vidutinės, o pagal LISVA atliktą tyrimą – Lietuvos vyrauja labai mažos organizacijos iki 5 asmenų. Čia pacituosiu EIMIN argumentacijos ištrauką iš Socialinio verslo plėtros įstatymo projekto Aiškinamo rašto dėl didelių įmonių (citatos pradžia) „Rengiant Įstatymo projektą ir vertinant įvairaus pobūdžio lengvatas socialinio verslo subjektams, buvo įvertinta, kad lengvatų suteikimas didelėms įmonėms sukurtų pernelyg didelę naštą valstybei“ (Socialinio verslo plėtros įstatymo projektas).
Šeštas argumentas – tai padėtų socialiniams verslams pagerinti/sustiprinti bendravimą ir bendradarbiavimą su savivaldybėmis. Dėl aiškaus teisinio apibrėžimo nebuvimo su kai kuriomis savivaldybėmis socialiniams verslininkams iškyla sunkumų susikalbėti – jos nepripažįsta socialinio verslo, nes nesupranta, o Socialinio verslo koncepcijoje pateiktomis nuostatomis vadovautis jos neprivalo.
Septintas argumentas – pilkos zonos/neskaidrumo mažinimas. Bet kokie verslai, tiesiog komunikuodami apie savo socialinę misiją ir pan. nors realiai tuo neužsiimdami, naudojasi galimybėmis, kurios iš esmės skirtos labai aiškiai ir skaidriai veikiantiems socialinio verslo subjektams.
Aštuntas argumentas – esant aiškiai ir visiems suprantamai teisinei bazei, kuri įgalina socialinio verslo sektorių – lengviau įveikti ankščiau išvardintas kliūtis, ypač jaunimui pradėti socialinį verslą.
Devintas argumentas – įteisinus aiškų socialinio verslo apibrėžimą SVV įstatyme, socialiniai verslai įgytų patikimumą ir pripažinimą, o tai padėtų jiems pritraukti daugiau investicijų tiek iš viešojo, tiek iš privataus sektorių.
Dešimtas argumentas – Lietuva taptų patrauklesne investicijoms iš Europos Sąjungos/tarptautinių fondų bei programų, taip atsirastų papildomų finansinių išteklių socialinio verslumo iniciatyvoms skatinti.
Vienuoliktas argumentas – „Verslas verslui“ socialinių pirkimų („Buy social“) skatinimas, kuris irgi (citatos pradžia) „neįmanomas be aiškaus apibrėžimo, ką mes vadiname socialiniu verslu, iš kurio tradicinis verslas nori pirkti prekes. Mes norime žinoti, kad gausime tą patį“ („Zurich Insurance“ atstovas, kuris kaip ir LISVA yra tarptautinio „Buy Social“ projekto partneris).
Ir galiausiai, dvyliktas argumentas – Lietuvos reputacijos tarptautiniu mastu gerinimas. Tai padėtų tapti išsivysčiusia ekosistema, kurioje pripažįstamas ir palaikomas socialinio verslo modelis, iš tikrųjų sprendžiantis visuomenei kylančius iššūkius.
Sveikintina, kad dialogas su ekosistema prasidėjo, tačiau po antro susitikimo, vykusio praeitą savaitę liko daug neatsakytų klausimų. Esame pasirengę ieškoti tinkamiausių sprendimų, kurie atlieptų kuo platesnį interesų ratą, todėl raginame nepriimti skubotų sprendimų, kurie, kaip parodė paskutinė diskusija, kelia daug klausimų. Į kelis iš jų norėtume gauti atsakymus.
Prašau patikslinti, kuo remiantis buvo priimtas sprendimas atnaujinti Socialinio verslo koncepciją? Kas iš asocijuotų organizacijų, socialinių partnerių dalyvavo priimant sprendimą? Ar yra atlikta analizė, kas neleido įgyvendinti Socialinio verslo koncepcijoje numatytų uždavinių:
- „<…> 29.1. pirmas uždavinys – sukurti socialiniam verslui palankią teisinę aplinką;
- 2. antras uždavinys – sukurti socialiniam verslui palankią finansinę ir mokestinę paramos
- sistemą;
- 3. trečias uždavinys – padidinti socialinio verslo žinomumą. <…>“?
Taip pat, prašome pateikti daugiau informacijos apie koncepcijos teisines pasekmes, tikslą ir kitą reikšmingą informaciją, iš kurios būtų matyti tokio sprendimo reikalingumas ir svoris.
Liepą vykusio susitikimo metu taip pat diskutavome, kad „šiam dokumentui reikia suteikti svorio“. Pasiūlėme Ekonomikos ir inovacijos ministerijai imtis lyderystės pakviečiant kitų ministerijų ministrus pasirašyti, o gal net perkelti į Lietuvos Vyriausybės nutarimo lygmenį? Sutarėme, kad ministerijos atstovai paieškos sprendimo, tačiau į šiuos pasvarstymus aiškaus atsakymo praeitą savaitę nesulaukėme. Ar galite pateikti informaciją, ar buvo tokie svarstymai? Kokie priimti sprendimai?
Mūsų bendruomenė ir kitų asocijuotų organizacijų partneriai – NVO koalicija ir Smulkaus ir vidutinio verslo taryba, esame už tvarius ir pokyčius kuriančius sprendimus, todėl prašome palaikyti įstatymo projektą dėl socialinio verslo apibrėžimo ir kriterijų įtraukimo į Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymą, kuris būtų pirmas žingsnis socialinio verslo teisinės bazės kūrimui.
Iš anksto dėkojame už atsakymus į rūpimus klausimus.
Pagarbiai
Lietuvos socialinio verslo asociacijos direktorė Viktorija Bražiūnaitė