Lietuvos bei Europos organizacijų, dirbančių su migrantais, ypač pabėgėliais, gebėjimų stiprinimas gali prisidėti ne tik prie sklandesnės jų integracijos į visuomenę, tačiau ir taikių santykių palaikymo su vietiniais gyventojais. Apie tai kaip skatinti socialinę įtrauktį buvo diskutuojama balandžio 10 d. Trijų jūrų verslo forumo gretutino renginio, kurį organizavo Lietuvos socialinio verslo asociacija, metu.
Taikus bendruomenių įgalinimas
„Tvarus darbo vietų kūrimas gali padidinti migrantų ir pabėgėlių grupių bei priimančiųjų bendruomenių atsparumą, ypač juos perkvalifikuojant, tobulinant ir mokant. Suteikdami asmenims įsidarbinimo įgūdžių ir galimybių, jie tampa geriau pasirengę atlaikyti ekonominius sukrėtimus ir visuomenės iššūkius, o tai prisideda prie taikos kūrimo proceso“, – komentavo Viktorija Bražiūnaitė, Lietuvos socialinio verslo asociacijos vadovė.
Pasak V. Bražiūnaitės, šios temos aktualumo nepraranda vis dar nepasibaigusių karinių veiksmų Ukrainoje kontekste: „Kalbėdami apie migrantų ir pabėgėlių integraciją bei įtrauktį skatiname socialinę harmoniją ir mažiname konfliktų tikimybę tarp vietinių ir atvykusių žmonių. Taip pat veikla šioje srityje prisideda prie tvaraus vystymosi ir taikos kūrimo, stiprinant pilietinės visuomenės ir socialinio verslumo vaidmenį.“
„Su partneriais įgyvendindami tarptautinį projektą PEACE’22 siekėme įgalinti Lietuvos ir Europos organizacijas dirbančias su migrantais, pabėgėliais ir laikinai arba šalies viduje perkeltais asmenimis, stiprinti jų gebėjimus, kelti kvalifikaciją. Diskusijos metu keitėmės patirtimi, lyginome visuomenės stabilizavimo ir socialinės ekonomikos skatinimo priemonių veiksmus su realia Ukrainos bendruomenių situacija ES šalyse“, – dalijosi V. Bražiūnaitė.
Socialinio verslo vaidmuo
Socialiniai verslai gali vaidinti reikšmingą vaidmenį kuriant taikesnes bendruomenes. Būtent šia tema pagrindinį pranešimą skaitė Tarptautinio tinklo „Diesis Network“ vykdantysis prezidentas Gianluca Pastorelli. Jis akcentavo, kad Pasaulio ekonomikos forumas ir Europos Komisijos ekonomikos augimo direktoratas socialinę ekonomiką vertina kaip atskirą ir vientisą industrinę ekosistemą, o taikos kūrimo procesas yra siejamas su tvaraus vystymosi procesais. Lokaliu lygmeniu tai pasiekti geriausiai padeda tų organizacijų veiksmai, kurie grįsti socialiniu verslumu ir socialinėmis inovacijomis. Jų verslo misijos neatskiriamos nuo vietos bendruomenių poreikių, t.y. laikinai gyvenamosios vietos netekusius migrantus ar pabėgėlius priimančių bendruomenių.
Diskusijoje dalyvavo ir Ukrainos organizacijų atstovai. Pasak, Alinos Bocharnikovos, organizacijos „Future Development Agency“ patarėjos socialinių inovacijų klausimais, svarbu dirbti bendrystėje, tai yra vienintelė išeitis siekiant suteikti pagalbą: „Turime labai daug pažeidžiamų grupių visoje šalyje ir tas skaičius nuolat auga, bendruomenės nuolat migruoja po šalį. Kai vietiniai žmonės susiduria su naujai atėjusiais, turėtų kilti konfliktas, tačiau mūsų patirtis parodė, kad socialinio verslo dėka būtent tie žmonės atneša naujas inovacijas, verslus ir tiesiog įkvepia vietinius naujam gyvenimui.“
„Mūsų agentūra kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis partnerėmis mano, kad svarbu ir toliau kurti kompleksiškas verslo rėmimo programas, skirtas migruojantiems gyventojams. Neužtenka tik išmokyti žmones pradėti savo socialinį verslą ar duoti jiems 10 tūkst. dolerių. Atskirai tai neveiks. Mokymai, mentorystė, finansavimas, ekspertų konsultacijos – per 3-6 mėnesius duos rezultatų ir tokiu principu turėtų būti kuriamos socialinio verslo plėtros programos“, – komentavo A. Bocharnikova.
Kaip spręsti iššūkius?
„UkreateHub buvo įkurtas Atviros Lietuvos fondo dėka. Siekiame įgalinti ukrainiečių bendruomenes. Jos mums pristato projektus potencialiam finansavimui, tačiau galutinį pritarimą ar atmetimą mes suteikiame kitiems bendruomenės nariams. Tai didina ir įsitraukimą, ir suteikia neįtikėtiną jėgą pačiam bendruomenės stiprinimui. Matome, kad bendruomenė pradeda dirbti ten, kur to labiausiai reikia, kur nesprendžiamos problemos“, – pristatė Eugenija Kovaliova, Ukreate Hub vadovė.
Kokias strategijas naudoja organizacija „Social Economy Ukraine“ siekdama skatinti migrantų ir pabėgėlių socialinę integraciją ir įtrauktį Ukrainoje, nuotoliu pasidalino jos vadovas Petro Darmoris: „Tikriausiai kaip ir visur pagrindinis iššūkis tokiems verslams yra finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, todėl pradedame pilotinį projektą, kurio metu sieksime įgalinti jaunųjų verslų įkūrėjus pasitelkti dirbtinio intelekto įrankius, kad taip sumažintų savo kaštus. Turėsime kompetentingus mentorius, kurie apmokys, kaip geriausiu būdu išnaudoti įvairius dirbtinio intelekto įrankius. Ar tai bus sėkminga kryptis, pamatysime metų pabaigoje.“
Galiausiai, Parlamentinio forumo steigėjas ir Seimo narys Emanuelis Zingeris paminėjo, kad šiuo sudėtingu metu valdžios institucijos susitelkusios į saugumo ir gynybos klausimų sprendimą ir šalia to tinkamų sąlygų sukūrimas Ukrainiečių bendruomenei Lietuvoje, kad jie galėtų oriai gyventi ir dirbti išlieka taip pat svarbus. „Linkiu jums čia jaustis kaip namuose“, – savo pasisakymą užbaigė parlamentaras.
V. Bražiūnaitė, akcentavo, kad šis renginys ir surengta diskusija dar kartą patvirtino, jog didžiausia jėga kovoti, kurti ir klestėti slypi kiekviename žmoguje, kuris dėl tam tikrų nepalankių aplinkybių yra priverstas palikti savo šalį. Todėl čia susirinkusių pilietinės visuomenės organizacijų ir valdžios institucijų vaidmuo yra tarpusavyje bendradarbiauti stiprinant tokias bendruomenes.
Diskusija suorganizuota įgyvendinant tarptautinį projektą P-E-A-C-E’22 „Neformaliojo suaugusiųjų švietimo partnerystė, siekiant taikaus bendruomenių įgalinimo“.